Tiek politikos senbuviai, tiek ir į Seimą norintys naujokai, rinkėjus bando sužavėti savo biografijomis.

Nemažai kandidatų viešose Vyriausiosios rinkimų komisijos (VRK) anketose išsamiai išdėsto savo pomėgius. Ten nuo mozaikų dėliojimo, „Tinginio“ pyrago gamybos, smėlio užtvankų statymo iki kačių veisimo. Kai kas, kaip pomėgį pažymi Italiją ar pavasarį, o yra ir tokių, kurie atvirai pabrėžia mėgstantys gerą vyną.

Tačiau paklausti, ar skaito politikų biografijas, vilniečiai atviri.

„Nelabai, reiktų labiau skaityti“, – kalbėjo moteris.

LNK nuotr.

„Nieko nesigilinu, nesidomiu, visiškai nesidomiu, nes niekas čia nesikeičia“, – pabrėžė pašnekovė.

Visas LNK reportažas – vaizdo įraše:

„Paskaitysiu, aišku, paskaitysiu. Ne visų, kai kurių. Kuriuos daugiau žinau“, – nurodė moteris.

„Ne, visų tikrai neskaitau, gal pagal partijų lyderius labiau“, – antrino Vilniuje kalbinta pašnekovė.

Gyventojai sako, kad beveik neskaito ir politinių programų, gaunamų lankstinukų.

„Didžiajai daliai žmonių ši informacija yra antraeilė. Žmonės iš esmės sprendžia už ką balsuoti pagal tai, ką jie mato žiniasklaidoje, ir pagal tai, ką jau šiais laikais jie mato socialinėse medijose“, – pabrėžė politologas Andrius Šuminas.

LNK nuotr.

Dauguma kalbintų praeivių pabrėžia, kad balsuos už jiems patinkančias asmenybes, nesvarbu, kurioms partijoms jie atstovauja.

„Turi būti šeimos žmogus, nes tada jis žino visas problemas, o jeigu žmogus vienišas, tai irgi ne visas problemas supranta“, – įsitikinusi senjorė.

„Gal kažkiek žinomus. Ir programas žiūrėsiu, bet programos visų labai gražios, daug žada, o gauname, ką gaunam?“ – sakė moteris.

Kiti nė nesidomi atskirais kandidatais, dažniau dėmesį kreipia į bendrus partijų pažadus ir vertybes bei labiausiai pasitiki jau žinomomis partijomis.

„Mes už lenkus balsuojam. Kiekvienas už savus“, – sakė moteris.

„Ten, kur naujai susikūrę, vargiai ar gali daryti kokią nors įtaką“, – įsitikinusi pašnekovė.

LNK nuotr.

„Aš už konservatorius tik balsuosiu, nes man konservatoriai vieninteliai yra tokie sąžiningi ir visokie kitokie. Pavyzdžiui, Blinkevičiūtė, ką apie ją paskaitysi. Vieną dieną vienaip šneka, kitą dieną kitaip“, – aiškino kita moteris.

Naujam Seimui lietuvių keliami lūkesčiai nesikeičia. „Spinter“ tyrimų duomenimis, penketuko viršuje medicinos, pragyvenimo lygio gerinimas, būtinųjų prekių kainų mažinimas, pensijų augimas ir saugumas.

Politologė atkreipia dėmesį, kad šiuose rinkimuose skambių, kone neįgyvendinamų pažadų net daugiau nei įprasta.

„Atsakomybės, negaliu sakyti, kad iš visų, bet bendra tendencija, yra mažokai. Ypač dar tos naujos partijos, kurių čia daug atsirado įvairių“, – kalbėjo politologė prof. Ingrida Unikaitė-Jakuntavičienė.

Politologo Andriaus Šumino nuomone, vienintelis šių rinkimų išskirtinumas yra kai kurių partijų atvirai demonstruojamas prorusiškumas.