Pirmadienį lankydamasi Lietuvos įtraukties švietime centre ji abejojo, ar visos savivaldybės supranta iškeltus uždavinius ir jų svarbą.

„Klausimas ne visiškai apie reformą, ar jos teisingumą ar neteisingumą, o apie tai ar tikrai kiekvienas tą uždavinį supranta taip pat, ar vis dėl to yra Lietuvoje dar tokių savivaldybių, kur yra bandoma sakyti, kad Lietuvoje yra vienos rūšies žmonės ir kitos rūšies žmonės“, – žurnalistams Vilniuje sakė I. Šimonytė.

Taip ji kalbėjo Širvintų rajono merei Živilei Pinskuvienei pareiškus, kad jos savivaldybės ugdymo įstaigose specialiųjų poreikių vaikai, įvertinus kiekvieną individualiai, per pagrindines pamokas mokysis atskirai.

Integracija čia vyks tik per tokias pamokas, kaip muzika, dailė, taip pat per pertraukas.

Tuo metu įtraukusis ugdymas numato, kad nuo rugsėjo 1-osios visos bendrojo ugdymo mokyklos ir darželiai privalo priimti specialiųjų poreikių vaikus, jei jų tėvai, pasitarę su specialistais, nusprendžia, kad lankyti bendrojo ugdymo įstaigą jų vaikui yra geriausia.

„Štai dabar, kai vyksta debatas, su kokia nors viena ar kita mere, kuri pati sumažinusi savo švietimo pagalbos finansavimą savo savivaldybėje turbūt devynis ar aštuonis kartus, kai tuo tarpu vyriausybės finansavimas tai savivaldybei šitiems tikslams padidėjo dvigubai per tą patį laiką, tiesą sakant, manau, kad čia yra didesnė dalis problemos negu tame, kad įtraukusis ugdymas yra“, – kalbėjo I. Šimonytė.

Pagal savivaldos įstatymą, švietimo pagalba yra savarankiška savivaldos funkcija, tačiau prie jos vykdymo prisideda ir valstybė. Ši, paskutinių metų duomenimis, skyrė beveik 80 proc. viso finansavimo.

Lyginant 2023 ir 2022 metus, Švietimo ministerijos duomenimis, finansavimą įtraukiajam ugdymui mažino trečdalis Lietuvos savivaldybių.

Širvintų rajonas – vienas iš jų. 2022 metais savivalda tam skyrė 292 tūkst. eurų, o 2023 metais – 31,3 tūkst. eurų. Tuo tarpu valstybė 2022 metais Širvintoms skyrė 471 tūkst. eurų, o 2023 m. 522 tūkst. eurų. 2024 metais suplanuota Širvintoms skirti 600 tūkst. eurų.

Ž. Pinskuvienės komentarus taip pat sukritikavo švietimo bendruomenė, ministrė Radvilė Morkūnaitė-Mikulėnienė.

I. Šimonytės teigimu, dalis merės komentarų neturi nieko bendro su realybe.

„Ponios merės pareiškimuose buvo ir tokių pareiškimų, kurie šiaip neturi nieko labai bendro su realybę, apie ten kažkokias specialiąsias klases ir taip toliau, kurių toje savivaldybėje mano žiniomis net nėra, bet vaikų turinčių specialių poreikių yra visur“, – kalbėjo premjerė.

„Jeigu įstatymas numato tokią pareigą, tai atitinkamai jeigu ta pareiga būtų nevykdoma, tai tada jau galimos visos priemonės įskaitant ir teisines“, – pridūrė ji.

Švietimo ministerijos teigimu, beveik 96 proc. bendrojo ugdymo mokyklų specialiųjų poreikių turinčius vaikus jau ugdo, o šiais mokslo metais numatomas įprastas specialiųjų poreikių turinčių naujų mokinių srautas.

Siekiant pasiruošti visuotiniam įtraukiajam ugdymui, 2020–2024 metais švietimo pagalbos finansavimas sudarė beveik 577 mln. eurų, įsteigtas Lietuvos įtraukties švietime centras ir regioniniai specialiojo ugdymo centrai, parengtos universalaus dizaino mokymuisi gairės, nacionalinės kvalifikacijos tobulinimo programos, teikiamos konsultacijos mokyklų bendruomenėms.

Vis tik dalis švietimo bendruomenės sako, kad pokyčiams nepakankamai pasiruošta.