Anot jo, Baltarusijos pilietinė visuomenė yra tiek įbauginta ir represuota Aliaksandro Lukašenkos režimo, kad tikėtis masinių protestų, kaip kad buvo 2020 metais, neverta. Savo ruožtu Tarptautinių santykių ir politikos mokslų  (TSPMI) dėstytojas Vytis Jurkonis Vakarų bendruomenei linki daugiau ryžto. Pasak jo, Europos Sąjungai (ES) reikia labiau koncentruotis ne į politinius pareiškimus, o į ekonominių sankcijų Baltarusijos režimui griežtinimą.

R. Motuzas: žmonės tiek įbauginti, kad masinių protestų tikėtis neverta

Seimo Užsienio reikalų komiteto (URK) pirmininkas Remigijus Motuzas pripažįsta, kad šiuo metu dėl A. Lukašenkos taikomų represijų situacija Baltarusijoje yra išskirtinai liūdna.

„Situacija yra tikrai labai liūdna. Jeigu per praėjusius Baltarusijos rinkimus turėjome tam tikrų kandidatų iš opozicijos, kurie buvo priešiški A. Lukašenkos režimui, tai šiuo metu, jeigu ir turime, tai jie praktiškai yra tik iš tos pačios stovyklos. Dėl to yra labai aiški rinkimų baigtis“, – Eltai teigė R. Motuzas.

Todėl politikas įsitikinęs, kad skirtingai nei per praėjusius prezidento rinkimus, šįkart masinių protestų Baltarusijoje prieš A. Lukašenkos režimą tikėtis neverta.

„Žmonės yra tiek įbauginti, tiek represuoti, tiek daug po 2020 metų priverstų emigruoti, palikti savo šalį, kad turbūt masinių protestų tikėtis neverta. Galbūt bus tik kažkokie pavieniai protesto ženklai“, – sakė socialdemokratas.

R. Motuzas tikina, kad jau kitą savaitę jo vadovaujamas URK ketina padaryti pareiškimą, kuriuo bus konstatuota, kad Baltarusijos prezidento rinkimai nebuvo laisvi ir sąžiningi.

„Mes kitą savaitę po rinkimų rengiamės Užsienio reikalų komiteto vardu padaryti pareiškimą, vertinant tą situaciją Baltarusijoje – kad yra pažeidžiamos žmogaus teisės, kad yra nepaisoma demokratinių principų ir kad Baltarusijoje yra nerengiami sąžiningi ir laisvi rinkimai“, – teigė R. Motuzas.

Mato poreikį griežtinti europines sankcijas A. Lukašenkos režimui

Pasak URK pirmininko, siekiant susilpninti A. Lukašenkos režimą taip pat labai svarbu griežtinti Europos Sąjungos (ES) Baltarusijai taikomas sankcijas.

„Aš manau, kad ir toliau reikia peržiūrėti ir griežtinti ekonomines sankcijas, silpninti Baltarusijos ekonomiką“, – pabrėžė jis.

R. Motuzui antrina ir Vilniaus universiteto Tarptautinių santykių ir politikos mokslų (TSPMI) dėstytojas Vytis Jurkonis, akcentuodamas, kad šiame etape svarbiau ne tiek koncentruotis į A. Lukašenkos režimą smerkiančias rezoliucijas, kiek ieškoti galimybių dar labiau sugriežtinti sankcijas.

„Reikia daugiau ryžto. Ne tik daug rezoliucijų, bet taip pat daug veiksmų ir ryžto. Dar tikrai sankcijų sąrašas nėra baigtinis, tikrai yra kur ir sinchronizuoti sankcijas, nes Baltarusija, ne paslaptis, yra tam tikras sankcijų apeidinėjimo koridorius“, – Eltai sakė V. Jurkonis.

„Taip pat parama pilietinei visuomenei, ypač nepriklausomai žiniasklaidai, ji turi tęstis. Ir čia klausimas yra apie mūsų veikimą tarptautinėse organizacijose ir tarptautinėse institucijose“, – akcentavo jis.

Politologas pabrėžia, kad šie Baltarusijos prezidento rinkimai bei režimo taikomos represijos labai aiškiai indikuoja tai, kad A. Lukašenka labai gerai suvokia praradęs pozicijas.

„Šitą perrinkimo procedūrą reikėtų matyti kaip labia aiškų A. Lukašenkos ir jo aplinkos supratimą, kad jie yra praradę daugumą. Jeigu 2020 metai jiems buvo netikėtumas, dabar jie tiesiog labai aiškiai ruošiasi, kad nebūtų jokių abejonių, nebūtų jokio kritiško balso, kad eliminuotų bet kokį judesį“, – akcentavo jis.

Todėl V. Jurkonis mano, kad Baltarusijos pilietinė visuomenė per šiuos rinkimus ieškos saugesnių protesto formų.

„Neabejoju, kad bus solidarumo akcijos viešos už Baltarusijos ribų. Bet pačioje Baltarusijoje didžiąja dalimi bus renkamasi saugias priemonės – grafiti, plakatai ar socialiniai tinklai – kad protestuojantys apsaugotų save, neatskleisdami savo tapatybės“, – sakė TSPMI dėstytojas.

Baltarusijoje sekmadienį prasidėjo Vakarų bendruomenės nesąžiningais laikomi prezidento rinkimai, kuriuose ilgametis šalies vadovas Aliaksandras Lukašenka siekia septintosios kadencijos šiame poste.

Dalyvauti šiuose rinkimuose opozicijos kandidatams neleista, o kiti kandidatuojantys asmenys pasisako už jau 30-metį Baltarusiai vadovaujančio A. Lukašenkos perrinkimą.

Ministras: A. Lukašenka nėra teisėtas Baltarusijos vadovas

Užsienio reikalų ministras Kęstutis Budrys akcentuoja, kad sekmadienį Baltarusijoje vykstančio „renginio“ negalima vadinti rinkimais. Pasak jo, tai tėra nevykęs Aliaksandro Lukašenkos bandymas išlikti valdžioje.

„Tai, kas sausio 26 d. vyksta Baltarusijoje, nėra rinkimai. Tai – nevykęs A. Lukašenkos bandymas prisidengiant demokratijos atributais išlikti valdžioje. A. Lukašenka nėra teisėtas šalies vadovas. Netaps jis juo ir po sekmadienio „renginio“, – Eltai teigia K. Budrys.

Ministras akcentuoja, kad Lietuva solidarizuojasi su Baltarusijos žmonėmis, siekiančiais laisvos, demokratinės ir suverenios Baltarusijos.

„Rėmėme ir toliau remsime Baltarusijos žmonių teisę savo valdžią išsirinkti laisvuose ir sąžininguose rinkimuose. Juos surengti būtinas politinis pliuralizmas, teisės viršenybė, pagarba žmogaus teisėms ir pagrindinėms laisvėms, kitos pamatinės prielaidos, tarp jų – ir rinkimus organizuojančių institucijų demokratinis legitimumas, suteikiantis mandatą veikti. Deja, šiandien Baltarusijoje nieko panašaus nėra“, – sakė užsienio reikalų ministras.

Netaps jis juo ir po sekmadienio „renginio“.

„Lietuva ir toliau rems Baltarusijos demokratinių jėgų, vadovaujamų Sviatlanos Cichanouskajos, ir Baltarusijos pilietinės visuomenės pastangas užtikrinti savo šaliai demokratinę ateitį“, – akcentavo jis.

Lietuvos diplomatijos vadovas pripažįsta, kad dėl režimo taikomų represijų, masinių protestų po šio „renginio“ Baltarusijoje greičiausiai nebus.

„A. Lukašenka siekia išlaikyti valdžią bet kokiomis priemonėmis, pasitelkdamas tiek represijas, tiek simbolinius gestus. Griežtos represijos riboja Baltarusijos žmonių galimybes dalyvauti rinkimuose, organizuoti protesto akcijas“, – pabrėžia K. Budrys.

„Rengdamasis savo „renginiui“, A. Lukašenka dėjo visas pastangas, kad dar labiau įbaugintų Baltarusijos žmones, palaužtų juos. Jo tikslas – užkardyti bet kokią opoziciją savo valdžiai tiek iki sausio 26 d., tiek ir po to“, – akcentuoja ministras.

Jis atkreipia dėmesį ir į A. Lukašenkos bandymus išnaudoti politinių kalinių klausimą kaip derybų įrankį, taip bandant siekti sankcijų Baltarusijos režimui nutraukimo.

„Šiandien Baltarusijoje yra per 1200 politinių kalinių. Realus jų skaičius bus dar didesnis – kalėjimuose neteisėtai laikomi ir kankinami žmonės bijo, kad represijų bus imtasi ir prieš jų artimuosius, todėl prašo politiniais kaliniais jų nelaikyti. Matome režimo bandymus išnaudoti politinių kalinių klausimą kaip derybų įrankį manipuliuoti tarptautine bendruomene, siekti režimo tarptautinės izoliacijos ir sankcijų jam nutraukimo“, – akcentuoja užsienio reikalų ministras.

K. Budrys akcentuoja, kad demokratinis pasaulis neturėtų pasiduoti A. Lukašenkos režimo šantažui.

„Privalome išlaikyti esamas sankcijas, įvesti naujas, stiprinti režimo izoliaciją, ir toliau dėti pastangas teisinei jo atsakomybei“, – pabrėžė ministras.

ELTA primena, kad suklastojus ankstesnių rinkimų, vykusių 2020 metais, rezultatus, Baltarusiją apėmė masiniai protestai, kurie buvo žiauriai numalšinti.

Apie 65 tūkst. žmonių buvo sulaikyti, kiti turėjo bėgti iš šalies. Žmogaus teisių gynėjų duomenimis, šiuo metu šalyje yra apie 1,3 tūkst. politinių kalinių. Visi įtakingiausi Baltarusijos opozicijos atstovai yra arba kalėjime, arba užsienyje.