Politologai įvertino ir dar oficialiai rinkimuose dalyvauti nepasiskelbusio eurokomisaro Vytenio Andriukaičio galimybes.

Jų manymu, gausios socialdemokratų partijos keliamas eurokomisaras, nepaisant turimų privalumų, vargu ar prezidento rinkimuose galės rungtis esamų lyderių sąraše. Tačiau, teigia Mykolo Romerio universiteto (MRU) dėstytoja Rima Urbonaitė, V. Andriukaičio veiksnys gali pasirodyti svarbus, jei trijų dabartinių prezidento rinkimų lyderių kova bus apylygė.

VDU profesoriaus Algio Krupavičiaus manymu, nors LSDP keliamas kandidatas prezidento rinkimuose V. Andriukaitis vis dar lūkuriuoja ir savo sprendimo viešai neskelbia, kito kandidato nuo socialdemokratų, teigė jis, tikriausiai tikėtis neverta.

„Arba LSDP kandidato nebus iš viso, arba juo bus Andriukaitis. Vargu ar jie keis arklius viduryje brastos“, - teigė A. Krupavičius. Jo nuomone, V. Andriukaičio prezidento rinkimuose nereikėtų nurašyti tik kaip statistinę funkciją atliekančio politiko.

„Dabartinių lyderių išsidėstymas vargu ar dramatiškai artimiausius mėnesius keisis. Tai, ar Andriukaitis taps tuo ketvirtuoju kandidatu, kuris gali varžytis dėl antrojo rinkimų turo, kol kas nėra aišku. Tačiau, manau, kad tai tikrai nėra neįmanoma - jis galėtų pretenduoti bent jau priartėti prie dabartinių lyderių trejetuko“, - svarstė VDU profesorius A. Krupavičius.

Jo teigimu, nors V. Andriukaitis ir turi nemažai privalumų ir dabartinių kandidatų į prezidentus kontekste išsiskiria aiškiomis ideologinėmis nuostatomis, visgi, kalbėjo politologas, koją socialdemokratui pakišti turėtų tai, kad politikas į aukščiausią valstybės postą pretenduoja po ilgai užsitęsusios tylos vidaus politikoje. Kartu, pabrėžė VDU profesorius, didelis trūkumas, kad V. Andriukaitis atsispiria ne nuo pačius geriausius laikus išgyvenančios socialdemokratų partijos platformos.

„Nors jis yra energingas politikas ir kovotojas, visgi V. Andriukaitis pastaruosius kelerius metu nedalyvavo Lietuvos vidaus politikoje. Priklausomybė populiarumo stokojančiai LSDP taip pat gali tapti rimtu kliuviniu siekiant atsistoti tarp prezidento rinkimų lyderių. Jeigu šiandien socialdemokratai kaip partija būtų populiariausia, ar tarp populiariausių jam būtų kur kas paprasčiau. Tačiau šiandien socialdemokratai yra skilę, ir Andriukaičiui toks kontekstas dividendų neatneša. Be to, socialdemokratai daugelį rinkimų nesugebėjo organizuoti geros rinkimų kampanijos. Manau, kad viena iš LSDP elektorato išbarstymo priežasčių buvo būtent netinkamas rinkimų kampanijų vykdymas“, - sakė A. Krupavičius.

Panašią nuomonę išsakė ir kitas VDU profesorius Lauras Bielinis. Jo nuomone, V. Andriukaičio dalyvavimas rinkimuose greičiausiai bus tik fasadinis, skirtas didinti socialdemokratų populiarumą.

„Manau, kad jam sudėtinga ir greičiausiai nepasiseks įeiti į lyderių komandą. Manau, kad jis kandidatuoja ne dėl to, kad tikisi laimėti, bet todėl, kad reikia išviešinti partiją ir pakelti jos reitingą bei žinomumą“, - teigė L. Bielinis.

Profesoriaus manymu, V. Andriukaitis, panašu, kėsinsis tik į nedideles auditorijas rinkėjų, kurias pirmajame rinkimų ture atitrauks nuo šių rinkimų lyderių. Visgi, jo nuomone, labiausiai tikėtina, kad potencialius balsus V. Andriukaitis sugebės nuvilioti būtent nuo S. Skvernelio.

MRU dėstytojos R.Urbonaitės teigimu, net ir ne itin didelė rinkėjų dalis, kurią rinkimuose galėtų pritraukti V. Andriukaitis, gali pasirodyti labai svarbi, jei trijų dabartinių prezidento rinkėjų kova bus apylygė.

V. Andriukaitis, pats netapdamas pirmo ryškumo žvaigžde tarp kandidatų, visgi turi galimybę kitų žvaigždžių spindesį kiek sumenkinti.

Politologės nuomone, V. Andriukaičiui įsiveržti į priekį ir rimtai susikauti dėl patekimo į antrą turą būtų gana sudėtinga ir sunkiai toks scenarijus tikėtinas, tačiau jo vaidmens svorį nulems tai, kiek jis gali patraukti rinkėjų nuo kitų kandidatų. O čia gali būti ir to paties G. Nausėdos rinkėjai, ir S. Skvernelio elektoratas.

„V. Andriukaitis, pats netapdamas pirmo ryškumo žvaigžde tarp kandidatų, visgi turi galimybę kitų žvaigždžių spindesį kiek sumenkinti. Tai tampa ypač svarbu, kai skirtumai tarp kandidatų palaikymo yra gana nedideli ir jei vienas ar kitas procentas atimtų balsų, vienam iš jų gali net tapti užkardu į antrąjį rinkimų turą. Nors, reikia pažymėti, kad bet kokios šiandieninės prognozės yra labai sąlyginės ir viskas dar gali ženkliai pasikeisti“, - sakė R. Urbonaitė.

Eltos kalbinti VDU profesoriai mato kur kas aiškesnę grėsmę prezidentu panorusiam tapti premjerui. Jų nuomone, tai yra agresyvi ir žemą politinę kultūrą rodanti S. Skvernelio komunikacija.

Pasak L. Bielinio, kandidatai į aukščiausią šalies postą neturėtų peržengti politinės kultūros normų ne tik dėl esamų moralinių imperatyvų, tačiau ir dėl to, kad netaktiškas kalbėjimas ne visada garantuoja politinius dividendus.

„Pretendentai į prezidentus neturėtų žaisti žemesnės kultūros frazėmis. Jie turėtų rodyti aukštesnį lygį tiek savo elgsena, tiek savo kalbėjimu bei santykiu su savo konkurentais. Toks žemas komunikacijos lygio demonstravimas nesuteikia nei garbės, nei politinių dividendų“, - kalbėjo VDU profesorius.

Savo ruožtu A. Krupavičius pabrėžė, kad S. Skvernelio aštri komunikacija ne tik gali uždėti lubas prezidento rinkimuose, tačiau apskritai prasilenkia su vakarietiškomis tradicijomis, kurių laikosi į aukštus postus pretenduojantys politikai.

„Kol kas premjero Sauliaus Skvernelio kampanija konstruojama asmeninių išpuolių pagrindu. Šiuo metu svarbiausi jo taikiniai yra Nausėda ir Šimonytė, juos norima pasodinti į vieną valtį ir paversti Dalios Grybauskaitės įpėdiniais. Sakyčiau, kad asmeninių išpuolių kampanijos taktika yra paverčiama strategine prezidentinės kampanijos linija, nes apie politiką, tiesą sakant, premjeras kol kas nieko nepasakė“, - kalbėjo A. Krupavičius.

Profesorius stebėjosi, kodėl premjeras šeštadienį vykusiame „valstiečių“ suvažiavime sakėsi savo politinę programą dar tik pateiksiąs kovo mėnesį.

„Tai vežimas prieš arklį. Vakarų valstybėse ir normaliose demokratinėse partijose kandidatų atrankos esminis elementas yra diskusija dėl politikos. Mes įvairiai galime žiūrėti į vykusius konservatorių pirminius rinkimus, tačiau ten buvo Ingridos Šimonytės ir Vygaudo Ušacko debatai, kandidatai kalbėjo apie politiką. Tuo tarpu „valstiečių-žaliųjų“ paveikslas kitoks. Tai savotiškas stovėjimas ant galvos. Demokratinėje partijoje tokių dalykų pagal apibrėžimą būti negali“, - teigė A. Krupavičius.

A. Krupavičiaus nuomone, premjero pasirinktas komunikavimo prezidento rinkimuose žanras daugiausiai nutaikytas į „valstiečių“ rinkėją, todėl, pabrėžė jis, S. Skvernelio reitingo augimas rizikuoja neperlipti LVŽS turimo populiarumo.

„Manau, kad tokia premjero komunikacija bus patraukli dabartiniam „valstiečių-žaliųjų“ rinkėjui ir tikriausiai neatsitiktinai Skvernelio reitingas susilygino su „valstiečių-žaliųjų“ partijos reitingu. Tokie išpuoliai padeda mobilizuoti partinį elektoratą, bet atstumia abejojančius ir tuos, kurie nėra nuoseklūs Skvernelio šalininkai. Lazda turi du galus ir, mano nuomone, ši situacija premjerui Skverneliui yra labiau nepalanki, nes jis, nubrėždamas ribas, siaurina savo rinkėjų ratą iki valstiečių-žaliųjų sąjungos elektorato“, - kalbėjo VDU profesorius.

Jo nuomone, po deklaruoto sprendimo dalyvauti prezidento rinkimuose šoktelėję S. Skvernelio reitingai dar šiek tiek stiebtis gali kelis ateinančius mėnesius.

„Dar kurį laiką Skvernelio pasiskelbimo euforija tarp šalininkų turėtų tęsis. Geriausias to pavyzdys yra I. Šimonytės reitingo dinamika, jos reitingas kilo su pirminiais rinkimais partijoje, tačiau po to stabilizavosi ir net šiek tiek smuktelėjo žemyn. Tiek vienu, tiek kitu atveju yra partinės lubos ir, kitas dalykas, augimas įmanomas tik kelis mėnesius. O tų kelių mėnesių neužtenka iki prezidento rinkimų“, - apibendrino A. Krupavičius.

Premjero pasakymas, kad jis nėra prisitaikėliškas, yra visiškai nepagrįstas.

Tuo tarpu R. Urbonaitė turėjo kiek kitokią nuomonę. Jos teigimu, S. Skvernelis tikslingai nevengia įžeidžiai kalbėti ir žeminti tam tikrų visuomenės grupių. Nors tai neetiška ir ciniška, tvirtino R. Urbonaitė, strategiškai tokia retorika gali būti ir veiksminga.

„Premjero pasakymas, kad jis nėra prisitaikėliškas, yra visiškai nepagrįstas. Visa jo kalba, pasakyta Prienuose, buvo sukalta prisitaikant prie tam tikros visuomenės dalies. Tai yra akivaizdu. Taip pat akivaizdu, kad visuomenė gana menkinančiai žiūri į moteris be vaikų. Todėl jis techniškai sužaidė gerai ir kojos jam tai stipriai turėtų nepakišti. Pažiūrėkite, kiek agresijos bangų viešojoje erdvėje sukėlė premjero palaikytojai, kaip tai kai kuriuos mobilizavo“, - apibendrino R. Urbonaitė.

ELTA primena, kad, šeštadienį „Lietuvos ryto“ paskelbtais duomenimis, prezidentiniuose reitinguose toliau stabiliai pirmauja ekonomistas Gitanas Nausėda - kad jis geriausias pretendentas į prezidento postą, mano 23,3 proc. gyventojų.

Premjeras S. Skvernelis, sausio 17 d. Rusnėje garsiai paskelbęs apie savo dalyvavimą prezidento rinkimuose, reitingų rikiuotėje šoko į antrąją vietą. 16,9 proc. šalies gyventojų tvirtina, kad jis geriausias pretendentas į prezidento postą. Praėjusių metų gruodžio pradžioje taip manė tik 10,6 proc. žmonių, rodo „Lietuvos ryto“ skelbiama sausio 11-20 dienomis atlikta „Vilmorus“ apklausa.

Konservatorių kandidatės į šalies vadovus Seimo narės I. Šimonytės rėmėjų per tą laiką sumažėjo nuo 19,8 ik 16 procentų. Ši politikė atsidūrė trečioje vietoje.