J. Šovienė akcentuoja, kad toks D. Višinskienės baudimas dėl dalyvavimo priimant sprendimą „Atviros Klaipėdos“ byloje pažeidžia teisėjo nepriklausomumą, todėl yra nepriimtinas demokratinėje teisinėje valstybėje.

„Sudėtinga situacija, nes iš tiesų labai gaila, kad nebuvo paskirta pasirinkta teisėja D. Višinskienė, kadangi tai yra itin aukštos kvalifikacijos ir įvairiapusės patirties bei plačios erudicijos teisėja. Ir gaila, kad nebuvo įvertinta tinkamai ir viešoje erdvėje buvo linksniuojamas gana vienpusiškai vienintelis sprendimas vadinamojoje „Atvira Klaipėda“ byloje, kurį ji priėmė kartu su kitais dviem teisėjais, kolegijos nariais“, – „Žinių radijui“ antradienį sakė J. Šovienė.

„Jokiu būdu nekvestionuoju laisvo Seimo nario mandato ir netgi Seimo narių teisės atmesti bet kurią prezidento teikiamą kandidatūrą kaip netinkamą konkrečioms pareigoms, tačiau kandidatė buvo kvestionuojama viešoje erdvėje dėl to, kad nepatiko jos sprendimas konkrečioje byloje. Ir tai yra nepriimtina demokratinėje teisinėje valstybėje“, – taip pat akcentavo ji.

Sudėtinga situacija, nes iš tiesų labai gaila, kad nebuvo paskirta pasirinkta teisėja D. Višinskienė, kadangi tai yra itin aukštos kvalifikacijos ir įvairiapusės patirties bei plačios erudicijos teisėja.

J. Šovienė pabrėžia, kad toks D. Višinskienės baudimas už priimtą sprendimą pažeidžia teisėjo nepriklausomumą.

„Teisėjas per savo karjerą priima tūkstančius sprendimų. Teisėjas turi būti drąsus, priimdamas sprendimus, galinčius sukelti atskirų visuomenės grupių nepasitenkinimą, bet taip pat teisėjas turi būti tvirtas, labai tvirtas atsispirti pagundai priimti sprendimus, siekdamas įtikti valdžiai, valdžios pareigūnams, žiniasklaidai, verslui, atskiriems asmenims“, – pabrėžė prezidento patarėja.

„Be abejo, mums gali nepatikti kažkoks konkretus sprendimas, mes galime dėl jo diskutuoti, aiškintis, kodėl taip buvo išspręsta byla, kokios aplinkybės ar teisinis reguliavimas lėmė. Šalys gali pasinaudoti teise jį skųsti, prašyti atnaujinti procesą, jeigu tokios galimybės neišspręstos, bet mes privalome gerbti teismo sprendimą“, – pažymėjo ji.

Šalies vadovo patarėja akcentuoja, kad teisėjo ir teismų nepriklausomumas yra vienas esminių demokratinės teisinės valstybės principų, ir teisinėje valstybėje teisėjo karjeros klausimus turi lemti teisėjo teisinė kvalifikacija, patirtis ir reputacija, o ne tam tikrų sprendimų sukeltas rezonansas visuomenėje.

J. Šovienė taip pat atkreipia dėmesį, kad tokios situacijos atgraso profesionalius kandidatus, ypač nagrinėjančius rezonancines bylas, pretenduoti į šias pareigas.

Nors prezidentas gali D. Višinskienės kandidatūrą į LAT pareigas Seimui teikti dar kartą, bet J. Šovienė teigia, kad „kol kas šis klausimas nebuvo sprendžiamas“.

ELTA primena, Seimas atmetė prezidento Gitano Nausėdos teiktą Lietuvos administracinio teismo teisėjos D. Višinskienės kandidatūrą į LAT teisėjus.

D. Višinskienės kandidatūra kiek anksčiau sulaukė konservatorių abejonių. Konservatorių frakcijai priklausantis Mindaugas Lingė teigė, kad D. Višinskienės tinkamumas eiti LAT teisėjos pareigas kelia klausimų dėl teisėjos vaidmens priimant sprendimą rezonansą kėlusioje „Atviros Klaipėdos“ byloje.

D. Višinskienė priklausė Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo teisėjų kolegijai, kuri neskundžiama nutartimi pripažino naujienų portalą „Atvira Klaipėda“ pažeidus duomenų apsaugos taisykles, mat publikacijoje apie savivaldybės bendrovės viešuosius pirkimus buvo nurodyti pirkimų dalyvės savininko tapatybės duomenys.

Portalas skundė sprendimą, kuriuo, pranešdamas apie Klaipėdos miesto savivaldybės valdomos bendrovės „Gatvių apšvietimas“ viešuosius pirkimus ir atskleisdamas su jais susijusių asmenų pavardes, buvo pripažintas pažeidęs BDAR. Toks sprendimas sulaukė žurnalistų bendruomenės ir teisininkų reakcijos, todėl apie teisės aktų pakeitimus, apibrėžiančius viešo asmens sąvoką, prakalbo ir Seimo nariai.

Po žurnalistų ir teisininkų reakcijos Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas (LVAT) nusprendė bylą atnaujinti.