Mūšis galvose

Šiuo metu Europoje ir pasaulyje – daug nežinomybės, tad būtina susikaupti, susitelkti.

„Daug kas priklauso nuo mūsų visuomenės. Kalbame apie ginklus, kariuomenes, geopolitinius dalykus, bet mūšiai dėl mūsų pačių ateities kasdien vyksta žmonių galvose. Kaip niekada anksčiau svarbus gyventojų domėjimasis situacija, įsigilinimas, mokėjimas atskirti grūdus nuo pelų, atsilaikyti prieš propagandą“, – kalbėjo R. Juknevičienė.

„Demokratijos pagrindas yra mūsų pačių balsas, laikysena, – tęsė europarlamentarė. – Supraskime, kad nuo kiekvieno iš mūsų priklauso, ar išsaugosime sunkiai iškovotą nepriklausomybę. Laivelis gali būti labai greitai įsiūbuotas ir apverstas.“

ES plėtra

Ekspertų dėmesį prikaustė ne tik karas Ukrainoje, bet ir padėtis Sakartvele ir Moldovoje. „Situacija pastarosiose šalyse yra panaši, bet kartu ir skirtinga. Abiejų jų atžvilgiu yra didžiulis Rusijos interesas. Rusija nori, kad šios šalys liktų jos įtakos zonoje, kad atsisakytų kurso į ES. Karą Ukrainoje Rusija juk irgi pradėjo dėl tos pačios priežasties“, – teigė R. Juknevičienė.

Kaip niekada anksčiau svarbus gyventojų domėjimasis situacija, įsigilinimas, mokėjimas atskirti grūdus nuo pelų, atsilaikyti prieš propagandą.

Skirtumas toks, kad Moldovoje valdžioje yra proeuropietiškai nusiteikusios politinės jėgos, tad Rusija šią valstybę iš esmės gali veikti tik iš išorės. Sakartvelas yra pavyzdinis atvejis, kaip Rusija sugebėjo šalį užvaldyti iš vidaus. „Stengiamės pagreitinti ES procedūras, kad Moldova kuo greičiau galėtų gauti paramą, kurios jai reikia. Tai vienas iš pagalbos jai būdų“, – paminėjo pašnekovė.

ES plėtra svarbi tuo, kad Europoje neliktų pilkųjų zonų, į kurias lengva nusitaikyti Rusijai ir Kinijai. Tokios yra ir Rytų partnerystės šalys, ir Vakarų Balkanai. Karas Ukrainoje paspartino ES plėtros procesus ir iniciatyvą iš pačios ES.

„Iki 2022 m. nė vienoje Ursulos von der Leyen kalboje negirdėjau, kad Europos Rytų partnerystės šalys būtų minimos kokiame nors ES plėtros kontekste. Dabar Ukraina yra pakviesta derėtis dėl narystės ES kaip ir Moldova. Sakartvelas labai stipriai atsilieka, bet net ir jam suteiktas šalies kandidatės statusas“, – pridūrė R. Juknevičienė.

ES plėtros procesas gali užstrigti ir dėl pačios ES, pavyzdžiui, dėl neišspręsto veto teisės klausimo. „Kai kuriais atvejais veto teisė stabdo efektyvią ES veiklą. Esu šalininkė, kad reikia stipriai reformuoti ES ir įgalinti ją veikti efektyviau“, – teigė Lietuvos atstovė EP.

Rasa Juknevičienė. Partnerio nuotr.

Istorinis EK portfelis

Procesai ES ir EK vyksta lėčiau, nei norėtųsi, tačiau priimami sprendimai neabejotinai duos teigiamos naudos. „ES pirmą kartą istorijoje turi EK gynybos komisaro portfelį. Jis atiteko Lietuvai. Tai yra istorinis portfelis ir istorinė atsakomybė jį gavusiam Andriui Kubiliui“, – kalbėjo R. Juknevičienė.

Tik dabar atsirado atskiras EP Saugumo ir gynybos komitetas. Anksčiau šiems klausimams spręsti buvo skirtas tik atskiras pakomitetis Užsienio reikalų komiteto sudėtyje.

„Šis komitetas pasitarnaus ir kaip platforma politiniams debatams, ir politinės minties vystymuisi dėl ES kaip gynybos sąjungos. Akivaizdu, kad nepaisant, kas būtų JAV prezidentu, Europa turi turėti konsoliduotą požiūrį į gynybą. Nebepakanka pasitikėti tik JAV skydu“, – atkreipė dėmesį politikė.

Dėl šios priežasties būtent dabar klojami ES ateities gynybos pamatai. „Man Europos liaudies partija pavedė kuruoti EP nuostatų parengimo klausimą, susidėlioti pagrindines nuostatas, išsigryninti, kokia parlamento nuomonė“, – sakė R. Juknevičienė.

ES gynybos pramonė

Vieni svarbiausių klausimų – gynybos finansavimas, ES gynybos pramonės traukinio užkūrimas, kad ji pradėtų didinti pajėgumus. „Daug iššūkių. Vienas jų tas, kad esame priklausomi nuo kitų šalių. 60 proc. ginkluotės šiuo metu perkama iš už ES ribų. Šalys narės ištuštino savo atsargų sandėlius, o naujos ginkluotės patys pasigaminti nespėjame. Rusija savo karinę pramonę užkūrė labai greitai. Vienu pirštų spragtelėjimu“, – palygino europarlamentarė.

 Kai JAV išrenkami tokie politikai, kurie turi kitokį požiūrį į santykius su Europa, nei norėtume, tai signalas, kad būtina suklusti. 

ES didelė dalis gynybos pramonės yra privačiose rankose. Gamybos ir pardavimo-įsigijimo mechanizmas dėl privalomų skaidrumo ir t. t. principų yra gremėzdiškas, lėtai įsivažiuojantis, tačiau neabejojama, kad procesas pajudės.

R. Juknevičienė atkreipė dėmesį, kad Lietuva ir Vokietijos gynybos pramonės milžinės „Rheinmetall“ 155 mm artilerijos amunicijos gamykla, kitais metais atsirasianti Radviliškio rajone, yra svarbi ES ginklavimosi dedamųjų.

„Tai vienas proveržio rezultatų. Didžiuojuosi, kad mūsų Vyriausybė sugebėjo pritraukti šitokią milžinę. Tai labai svarbu mūsų pačių saugumui ir visos ES saugumui“, – teigė politikė.

Ką atneš D. Trumpas?

Pasaulio dėmesį prikaustę rinkimai JAV baigėsi Donaldo Trumpo pergale. Ką D. Trumpo įžengimas į prezidento kabinetą atneš ES?

„Kol kas ES labai priklausoma nuo JAV. Ši priklausomybė tokia didelė, kad dėl jos kartais patenkame į labai keblią padėtį. Kai JAV išrenkami tokie politikai, kurie turi kitokį požiūrį į santykius su Europa, nei norėtume, tai signalas, kad būtina suklusti. Pavyzdys dėl Grenlandijos. Teks rūpintis ir Arkties saugumu, ir kartu atremti tokius akibrokštus. ES galėtų ir turėtų tapti tokia, kad pati būtų svaria žaidėja ne tik ekonomikos, bet ir gynybos lauke“, – kalbėjo R. Juknevičienė.

Ar D. Trumpo išrinkimas gali atnešti teigiamų dalykų? „Jeigu būtų buvę kitokie JAV prezidento rinkimų rezultatai, bijau, kad Europa būtų nusiraminusi ir toliau laukusi, kol mūsų gynyba pasirūpins JAV“, – sakė politikė.

Su D. Trumpo atėjimu, dėstė R. Juknevičienė, Europos šalims, kurios stipriai atsilieka lėšomis, skiriamomis gynybos sektoriui, tampa visiškai aišku, kad ši sritis turi tapti ir jų prioritetu.

„Iki šiol apie 70 proc. NATO visų gynybos pajėgumų priklausė nuo JAV. D. Trumpas, vos išrinktas, pareiškė, kad tokios proporcijos jis daugiau netoleruos. Nenoriu tikėti, kad D. Trumpas užsileis Rusiją ant galvos ir Rusiją ant visos Europos – tai nėra JAV interesas. JAV vis tiek kažkaip stengsis pastatyti Rusiją į vietą, tačiau pačiai Europai teks prisidėti daugiau nei iki šiol“, – teigė europarlamentarė.

Pasiteiravome, kada galima tikėtis apčiuopiamų pokyčių, posūkių. „Užduokite lengvesnį klausimą… Dabar, kai kalbamės, yra tokia nežinomybė dėl daug ko… Per 35 veiklos politikoje metus neatsimenu tokio laiko, kad būtų tokia nenuspėjama padėtis kaip dabar“, – palygino pašnekovė.

Be visa kita, Europoje laukia nemažai didžiųjų rinkimų. Pavyzdžiui, vasario pabaigoje – Vokietijoje. „Ši šalis Europai ne mažiau svarbi nei JAV. Mums jau užtenka Viktoro Orbano Vengrijoje ir Slovakijos premjero Roberto Fico. Žiūrėsim, ką pasirinks Vokietijos žmonės. Bet kuriuo atveju mūsų darbas vardan Lietuvos ir ES saugumo nesustos“, – konstatavo R. Juknevičienė.