Rytų Europos studijų direktorius Linas Kojala plačiau papasakojo, ką Lietuvai pavyko išsiderėti NATO susitikime.

– Manau, kad NATO išgyvena labai reikšmingą transformaciją, ypatingai susietą su gynybos ir atgrasymo elementais. Faktas, kad buvo patvirtinti nauji, detalūs, regiono gynybiniai planai, yra milžiniškas proveržis. Tai yra labai svarbus Lietuvos interesų atitikimas. Turime džiaugtis, kad NATO atliepė mūsų saugumo poreikius.

Visas LNK reportažas – vaizdo įraše:

– Po šio plano yra laukiama taktinių veiksmų. Sakoma, kad velnias slypi detalėse. Ar nebus, kad nauji, detalesni kariniai planai nebebus jau tokie mums daug žadantys?

– Neturėtume dėl to per daug nerimauti. Tie planai, dėl kurių dabar sutarta, yra labai detalūs, išplėstiniai, sudaro tūkstančius puslapių. Juos rengia kariškiai, atsižvelgdami į geopolitines aktualijas. Europos šalys neturi pakankamų pajėgumų, kad realizuotų visus plano elementus šiandien. Jos yra pasiryžusios tai daryti, bet tam reikės didelių investicijų ir politinės valios, kad tie planai būtų realizuojami praktiškai.

– Vokiečių planai dislokuoti brigadą Lietuvoje suderinti su viso Aljanso gynybos planais, bet toliau viskas yra grindžiama dvišaliais susitarimais. Ką reiškia tas dvišalis susitarimas? Kodėl tai nėra daroma viso Aljanso vardu?

– Vokietija parodė lyderystę paskelbdama, kad nuolatos dislokuos nuo 4 tūkst. karių brigadą Lietuvoje. Tokių panašių įsipareigojimų kitose NATO rytinio sparno valstybėse mes negirdėjome. Ne visos kitos šalys gali pasiūlyti tą patį Rytų Europos šalims. Viskas priklauso nuo dvišalių susitarimų. Jungtinė Karalystė yra dislokavusi karius Estijoje, Kanada – Latvijoje, o Vokietija pas mus. Tai bus geras pavyzdys, kuris papildys kitus NATO susitarimus, jiems neprieštaraus.

– Kiek valstybės skiria pajamų savo gynybai? Dabar tik vienuolika šalių yra pasiekusios 2 proc. nuo BVP. Daugiausia, aišku, skiria JAV. Galingiausios ekonomiškai Europos šalys yra vis dar tarp mažiausią dalį išlaidų skiriančių gynybai. Po šio NATO susitikimo tikite, kad viskas bus kitaip?

– Tikiu. Viskas priklausys nuo atskirų valstybių priimamų nacionalinio lygmens sprendimų. Žinome, kad Vokietija jau kitais metais žada pasiekti 2 proc. nuo BVP ribą. Yra požymių, kad atsibusta iš letargo miego po Šaltojo karo pabaigos, manant, kad Europoje tiesioginių grėsmių nekyla.

Yra požymių, kad atsibusta iš letargo miego po Šaltojo karo pabaigos, manant, kad Europoje tiesioginių grėsmių nekyla.

– Ką įvardintumėte kaip svarbiausią žinią iš prezidento Joe Bideno pasakytos kalbos?

– Pats faktas, kad buvo pasakyta kalba, kreipiantis į Lietuvos žmones, į visą pasaulį yra labai reikšmingas. J. Bidenas pakartojo, ką mes norime girdėti iš JAV lyderio dėl įsipareigojimų. Jis taip pat akcentavo demokratines vertybes, būtinybę kovoti su iššūkiais, kurie mums irgi yra aktualūs. J. Bideno vizitas į Lietuvą buvo sėkmingas. Mums gera galimybė vystyti dar sklandesnius santykius su Jungtinėmis Amerikos Valstijomis.

– Dauguma tikėjosi daugiau konkretumo dėl Ukrainos ateities NATO. Kodėl ši tema buvo apeita jo kalboje?

UŽDARYTI

>

0:00 | 0:00

0

0:00 | 0:00

– J. Bidenas pasmerkė Rusijos vykdomą agresiją. Jis nekalbėjo daug apie Ukrainos ir NATO santykius, nes viskas buvo išdėstyta galutinėje NATO deklaracijoje. Prezidento įsipareigojimas Ukrainai išlieka nekintantis.

– Tai buvo antrasis pareigas einančio JAV prezidento vizitas. Prireikė laukti du dešimtmečius. Ar vėl mums teks laukti dešimtmečius, kol Lietuvą aplankys galingiausios pasaulio šalies vadovas?

– Turėtume stengtis, kad nereikėtų laukti dar 20 metų. Lietuvos ir JAV santykiai yra puikūs.