- Asta Aleksėjūnaitė
- Teksto dydis:
- Spausdinti
-
Šis vaizdo siužetas, pasak V.Titovo, yra meno apraiška, nors daugeliui gali kilti minčių, jog 2010 m. kurtas siužetas iš tiesų buvo skirtas tam tikram rinkėjų ratui 2011-ųjų rinkimuose.
-
Aliuzija: tikėtina, kad neatsitiktinai siužetas, kuriame nusifilmavo V.Titovas, prasideda sovietinių laikų klasikine balade „Kur prasideda tėvynė“.
-
Pavyzdys: politikas V.Titovas mano, jog jo suvaidintas kyšio davimas yra nieko blogo nesakantis veiksmas meniniame siužete.
Iš ko gyvena skandalais išgarsėjęs uostamiesčio gyventojas Viačeslavas Titovas? Dienraštis "Klaipėda" panagrinėjo šio politiko turto, pajamų ir interesų deklaracijas, kurios iškėlė daugybę klausimų. Vienas jų – kas grąžina tūkstantinę politiko skolą, nes deklaracijos byloja, jog jis turėtų išgyventi iš pusketvirto šimto eurų algos.
Piktybiškai neteikia ataskaitų
Oficialiai V.Titovas nurodo turintis vienintelį pajamų šaltinį – savo paties įkurtą įmonę "Prūsijos centras".
Teigiama, jog ši įmonė užsiima vizų išdavimu į Rusijos Federaciją ir Baltarusiją, teikia dokumentų tvarkymo bei draudimo paslaugas.
Tinklalapyje "Rekvizitai.lt" nurodoma, kad įmonėje dirba du žmonės.
"Taip, tai – aš ir mano žmona", – neslėpė V.Titovas.
Šio tinklalapio duomenimis, įmonės "Prūsijos centras" 2011 ir 2012-aisiais apyvarta buvo 5 tūkst. eurų, o 2013 ir 2014 metais ji šoktelėjo iki 10 tūkst. eurų.
Tačiau ar šie duomenys yra tikslūs? To nežino net valstybės įmonė Registrų centras.
Registrų centras šių metų liepos 2-ąją šią įmonę įtraukė į tris ar daugiau metų finansinių ataskaitų piktybiškai neteikiančių įmonių sąrašą.
"Aš nežinau, kodėl taip nutiko, mes teikiame visas deklaracijas, reikės klausti buhalterės", – dūsavo V.Titovas.
Augina bulves ir vištas
Toliau žvalgantis po šio politiko turimus turtus, kyla klausimų, kaip du vaikus auginantis V.Titovas, negaudamas net minimalios algos, sugeba dalyti paskolas ir mokėti skolas?
Kodėl kyla klausimų, jog gyvenu ne pagal pajamas?
"Turiu žemės, auginu bulves ir vištas. Ne, kiaušinių nepardavinėju turguje. Kodėl kyla klausimų, jog gyvenu ne pagal pajamas? Tai yra neteisingi klausimai", – tikino V.Titovas, tiesa, visai neseniai socialiniame tinkle pasigyręs kopinėjantis savo avilių medų.
Politiko valdomas nekilnojamasis turtas, pasak Valstybinei mokesčių inspekcijai 2015-aisiais pateiktus duomenis, iki euro įvedimo buvo vertas 150 tūkst. litų.
Vyriausiajai rinkimų komisijai tais pačiais metais deklaruota, jog V.Titovo nekilnojamasis turtas jau vertas 228,5 tūkst. litų. Bent taip jau deklaravo pats tarybos narys.
Tais metais V.Titovas deklaravo gavęs 6 979 litus ir 44 centus pajamų. Valstybei šis politikas per metus deklaravo sumokėjęs 111 litų pajamų mokesčio.
Išeitų, jog per mėnesį V.Titovas tuo metu gaudavo 581 litą pajamų.
Politiko nekilnojamojo turto vertė skirtingoms tarnyboms teikiamose deklaracijose skiriasi. Vienose V.Titovas – turtingesnis, kitose – jo turtas kuklesnis.
Vėliausiai, tai yra 2018 m. gegužės 5 d., VMI pateiktoje deklaracijoje nurodyta, jog V.Titovo nekilnojamasis turtas vertas 43,4 tūkst. eurų.
Pats skolina ir skolinasi?
Antrą šeimą sukūręs vyras pripažino, jog šis aptarinėjamas jo nekilnojamasis turtas viso labo yra iš giminaičio gautas butas, kurį V.Titovas įgijo pasirašęs su juo išlaikymo iki gyvos galvos sutartį.
Pasikapsčius po daugiau nei dešimties metų senumo V.Titovo pateiktus finansinius duomenis, matyti, jog jis vis dėlto 2006 m. kreipėsi į "Hansabanką" (šiuo metu "Swedbank") dėl paskolos.
Tuomet jis deklaravo gavęs 60,2 tūkst. litų banko paskolą.
Tačiau tuo pat metu vyras pats suteikia 30 tūkst. litų kreditą, nors oficialių piniginių santaupų jis nurodo tuo tarpu teturėjęs vos šiek tiek daugiau nei du tūkstančius litų.
Aiškėja, jog V.Titovas suteikė paskolą savo paties įkurtai įmonei "Prūsijos centras".
32 tūkst. litų įnašas – mįslė
Ankstesnėse, pavyzdžiui, 2013-aisiais teiktose deklaracijoje parašyta, jog V.Titovas vis dėlto moka įsiskolinimus, – nurodo pasiskolinęs ir negrąžinęs 37 286 litų, tačiau tais pačiais metais jis jau teigia paskolinęs ne 30 tūkst. litų, o jau 35 tūkst. litų.
2014 m. V.Titovas lyg ir atgauna skolą, nors kažkas jam dar lieka skolingas 6,5 tūkst. litų.
O štai į vieną kredito įstaigą V.Titovas įnešė 32 824 litus. Tačiau jo paties skola neišnyko ir tebesudarė 32 915 litų.
Pastarojoje už 2017-uosius teiktoje deklaracijoje pažymėta, kad kredito įstaigoje klaipėdietis turi 9,3 tūkst. eurų, o skola sudaro 5 481 eurą.
Pasididino algą?
2016 m. V.Titovo teiktoje deklaracijoje pažymėta, jog politikas per metus gavo 4 097 eurus ir 16 centų pajamų.
Padalijus šią sumą iš dvylikos mėnesių, išeitų, jog V.Titovas pragyvena gaudamas 341 euro algą.
Kaip pavyksta politikui iš tokio kuklaus atlyginimo išgyventi, auginti dvi atžalas ir dar grąžinti nemenkas skolas?
Tikslių atsakymų į šį klausimą nepavyko gauti.
Paklaustas, kiek gauna algos, V.Titovas ėmė išsisukinėti.
"Čia slapta informacija", – pareiškė Rusų sąjungos atstovas.
Priminus, jog jis yra viešas asmuo, V.Titovas numykė, jog šiuo metu esą jis iki mokesčių gauna 750 eurų.
Preliminariais skaičiavimais, V.Titovui kas mėnesį tektų 585 eurai į rankas.
Net jei politikas ir iš tiesų nuo šiol gauna tokį atlyginimą, sudėtinga suprasti, kaip, gaudamas itin minimalias pajamas, sugebėjo įgyti ne tik arti 3 tūkst. eurų vertės savo įmonės akcijų, bet ir kredito įstaigoje laikyti 9,3 tūkst. eurų sumą.
Į klausimus, kam ir kodėl skolinosi pinigus ir kokius pinigus saugo kredito įstaigoje, V.Titovas nenorėjo gilintis.
"Minimumą" gaudavau. Po truputėlį grąžiname. Aš šiaip pinigus skolinau savo įmonei, kad padidinčiau apyvartą. Įmonė man atidavė šią skolą. Reikia žiūrėti popierius, nežinau, kas ten parašyta. Oi, čia tokie klausimai. Buvau bankui skolingas, moku po truputį. Bet aš daugiau nieko neatsimenu", – aiškino V.Titovas.
Esminio klausimo, kaip, uždirbant minimalų atlyginimą ar net mažiau, galima gauti banko kreditą ir kokiu būdu jį reikia išmokėti, V.Titovas aiškino nesupratęs.
Paklaustas, ar gali taip būti, jog tarybos narys vis dėlto gyvena ne pagal pajamas, V.Titovas pritilo ilgai pauzei.
"Nelabai supratau aš klausimo. Iš atlyginimo. Gaunu pajamas. Kaip neįmanoma grąžinti paskolos? Išeina, kad įmanoma", – aiškino V.Titovas.
Biznis – vizos į Rusiją
V.Titovui patikinus, jog kitų pajamų, nei gaunamų iš jo įmonės "Prūsijos centras", jis neturi, tampa įdomu, kuo tiksliai užsiima jo įmonė.
Tinklalapis "Rekvizitai.lt" teigia, jog įmonės apyvarta svyruoja nuo 5 iki 10 tūkst. eurų.
"Kiek pelno gaunu? Reikia žiūrėti, kiek. Ką aš galiu pasakyti?" – vis išsisukinėjo nuo tiesaus atsakymo politikas.
V.Titovas aiškino, jog tarpininkauja išduodant vizas į Rusiją ir Baltarusiją.
"Turistinė įmonė, tvarkome dokumentus. Draudimą darau", – paaiškino politikas.
Paklaustas, kiek turistų grupių jam per metus pavyksta išsiųsti į Rusiją ir Baltarusiją, politikas nedetalizavo.
"Aš forminu vizas. Kodėl to negalima padaryti konsulate? Reikia iškvietimą turėti, tai gali padaryti tik įmonė. Aš daugiau nieko negaliu pasakyti", – apie savo pajamas pokalbį baigė V.Titovas.
Į biudžetą – grašiai
Dienraštis pasidomėjo, kiek, taip stropiai taupydamas ir dirbdamas savo įmonėje "Prūsijos centras", V.Titovas yra sumokėjęs mokesčių valstybei?
Paaiškėjo, jog pernai politikas mokesčių valstybei nemokėjo ne cento.
Valstybinės mokesčių inspekcijos tinklalapyje skelbiama, jog įmonė "Prūsijos centras" šiemet į VMI biudžeto pajamų surenkamąsias sąskaitas sumokėjo 489 eurų mokesčių sumą.
SUSIJĘ STRAIPSNIAI
-
G. Landsbergis išreiškė palaikymą kartvelams, šalies valdžiai atidėjus narystę ES7
Sakartvelui paskelbus atidedant šalies narystę Europos Sąjungoje, į šią žinią sureagavo laikinasis Lietuvos diplomatijos vadovas Gabrielius Landsbergis. Jis išreiškė palaikymą pastarosios šalies žmonėms. ...
-
Birštono savivaldybės politikei „čekiukų“ byloje skirta bauda, atimta teisė eiti pareigas1
Birštono savivaldybės tarybos narei Romai Žentelienei Kauno apygardos teismas „čekiukų“ byloje ketvirtadienį skyrė baudą ir uždraudė eiti renkamas ar skiriamas valstybines pareigas. ...
-
L. Savickas dėl deportuojamų vietnamiečių: reikės išsiaiškinti, kaip dirba Migracijos departamentas5
Kandidatas į ekonomikos ir inovacijų ministrus Lukas Savickas sako, kad svarbu turėti lanksčią migracijos politiką, kuri siektų išlaikyti verslą kuriančius užsieniečius Lietuvoje, o ne taikytų griežčiausias sankcijas remdamasi formalumais....
-
M. Maldeikis įstojo į TS-LKD: man tai buvo svarbus žingsnis, todėl užtruko8
Antrai kadencijai į Seimą su Tėvynės sąjungos-Lietuvos krikščionių demokratų (TS-LKD) sąrašu patekęs Matas Maldeikis įstojo į konservatorių partiją. Apie tai ketvirtadienio rytą jis pranešė asmeninėje feisbuko paskyroje. ...
-
Š. Birutis apie S. Nėries gatvių pervadinimą: menininkai nėra politikai13
Kandidatas į kultūros ministras socialdemokratas Šarūnas Birutis kritikuoja Desovietizacijos komisijos ir Genocido centro direktoriaus sprendimus pervadinti Salomėjos Nėries vardo gatves, nukelti jos paminklą. ...
-
Š. Birutis: abejoti A. Valotkos pergale konkurse į Kalbos inspekcijos vadovus– per drąsu1
Kandidatas į kultūros ministrus Šarūnas Birutis sako, jog dabartinio ministro Simono Kairio abejonės dėl Valstybinės kalbos inspekcijos vadovo Audriaus Valotkos tinkamumo vadovauti įstaigai dar vieną kadenciją yra per drąsios. ...
-
Teismas A. Vrubliauskui „čekiukų“ byloje skyrė baudą, draudimą eiti pareigas3
Teismas „čekiukų“ byloje ketvirtadienį dėl sukčiavimo ir dokumentų klastojimo kaltu pripažino buvusį Alytaus rajono savivaldybės merą, dabartinį tarybos narį Algirdą Vrubliauską. ...
-
Atmetęs prašymą dėl neviešo nagrinėjimo, teismas atvertė R. Vyžinto „čekiukų“ bylą3
Šiaulių apylinkės teismo Joniškio rūmai ketvirtadienį pradėjo nagrinėti Seimo nario Ramūno Vyžinto civilinę bylą dėl nepagrįsto praturtėjimo. ...
-
Naujam vidaus reikalų ministrui G. Nausėda kelia uždavinį įkurti Regionų ministeriją8
Naujam vidaus reikalų ministrui prezidentas Gitanas Nausėda kelia uždavinį sukurti Regionų ministeriją, sako jo patarėjas Andrius Varnelis. ...
-
A. Kubilius: ES ieškoma papildomų lėšų gynybai – kalbama apie viršbiudžetinius resursus
Europos Parlamentui (EP) trečiadienį patvirtinus naujosios Europos Komisijos (EK) sudėtį, oficialiai jos nariu tapęs Andrius Kubilius tikina, kad esminiu naujosios komisijos kadencijos klausimu taps nepakankamas gynybai skiriamų lėšų kiekis ir g...