Be penkių

Devyniolika – tiek partijų pareiškė norą kautis dėl Seimo mandatų, skelbia Vyriausioji rinkimų komisija (VRK). Pirmadienį vakare baigėsi politinės kampanijos dalyvių registravimas, dabar iki rugpjūčio 9 d. 17 val. jie turi sumokėti rinkimų užstatą, pateikti kitus pareiškinius dokumentus.

Iš viso Lietuvoje, Teisingumo ministerijos (TM) skelbiamais duomenimis, yra 24 partijos. Taigi penkios iš jų – „Kartu su Vyčiu“, „Drąsos kelias“, „Lietuvos sąrašas“, „Lietuva – visų“ ir Profesinių sąjungų centras – Seimo rinkimuose nekandidatuos.

Bet ir apie kai kurias kitas sunku būtų pasakyti, ką jos, kaip politiniai dariniai, veikia. Nebent trumpam apsireiškia prieš rinkimus, kartais visai kitu pavidalu, nei buvo anksčiau. O paanalizavus partijų finansinius duomenis kyla abejonių, ar partijos nemulkina rinkėjų, tikindamos, kad atstovauja bent jau 2 tūkst. savo narių. Kartais panašiau, kad tai tėra kelių šeimų ir jų draugų ratelis.

Kiautas rinkimams

Lietuvos liaudies partija (LLP) į rinkimus eina su nauju vedliu – prezidento rinkimuose kandidatavusiu dėl prorusiškumo kritikuotu Eduardu Vaitkumi. „Atsirado pasiūlymas iš LLP, kad aš sukomplektuoju visą daugiamandatės apygardos sąrašą. O partija nesikiša“, – „Eltai“ atviravo E. Vaitkus, LLP pavadinęs „kiautu“ jo personaliniam sąrašui. Jame bus vos keli LLP atstovai, tačiau pirmininko – ne.

Savai partijai įsteigti E. Vaitkui nepavyko suburti reikiamo minimalaus 2 tūkst. steigėjų skaičiaus. Pasak jo, iš pradžių derėtasi su partija „Kartu su Vyčiu“, tačiau sutarimo pasiekti nepavyko.

2009 m. ekspremjerės Kazimiros Prunskienės įsteigta LLP jos kūrėjai dėl ligos pasitraukus iš politikos vis ieško vedlio, tačiau iš šalies. Prieš 2014 m. Europos Parlamento (EP) rinkimus pirmininkauti buvo įkalbėjusi ekssocialdemokratą Andrių Šedžių, tačiau partijos taryba po metų jį pašalino. Prieš 2016 m. Seimo rinkimus kartu formuoti sąrašą LLP pasikvietė Kovo 11-osios akto signatarą Rolandą Paulauską, kuris tapo partijos pirmininku, tačiau neilgam.

2020 m. LLP savo teisę kandidatuoti Seimo rinkimuose iš esmės atidavė neformaliam judėjimui „Tautos susitelkimas“. Partijos rinkimų sąraše kandidatų gali būti tiek, kiek yra Seimo mandatų, – 141, bet sugebėta rasti vos 33.

LLP pelnė tik 0,25 proc. rinkėjų balsų ir liko paskutinė. Už ją balsavo 2 946, vos 400 daugiau, nei anuomet ji deklaravo turinti narių. Išeitų, kad už LLP nebalsavo net dažno jos nario artimieji arba tiek, kiek deklaruota, narių nėra, nors partija skelbia turinti net 36 padalinius visoje Lietuvoje ir Airijoje.

Dar vienas netiesioginis rodiklis, kiek partija iš tikrųjų turi narių, – skaičius asmenų, jai skyrusių savo sumokėto gyventojų pajamų mokesčio (GPM) dalį, nes juk taip nieko nekainuoja paremti savo partiją. 0,6 proc. GPM gali skirti visi jį sumokėję gyventojai. Kaip informavo Valstybinė mokesčių inspekcija (VMI), LLP parėmė vos 39, mažiau tik partiją „Lietuva – visų“.

Be 616 eurų, gautų iš jai skirtos GPM dalies, finansinėse ataskaitose LLP deklaravo pernai savo biudžetą dar papildžiusi… 6 eurais nario mokesčio. VRK skelbia, kas per metus sumokėjo daugiau nei 360 eurų nario mokesčio. Iš šių duomenų matyti, kad 2020 m. liepą, vos tapęs LLP lyderiu, Tauras Jakelaitis sumokėjo beveik 3,2 tūkst. eurų, septintas sąraše buvęs Rimantas Jaruškevičius – 2,9 tūkst. Šiemet T. Jakelaitis jau sumokėjo 4,2 tūkst. eurų, o Tautvaldas Striška ir Vladislavas Budko, buvę LLP sąraše į EP, – po 2,8 tūkst.

Skirta „nuomai“

LLP – ne vienintelė partija „nuomai“. Praėjusiuose Seimo rinkimuose atsirado naujas vardas – „Lietuva – visų“. Tačiau naujutėlis politinis darinys nei rengė steigiamąjį suvažiavimą, nei subūrė 2 tūkst. rėmėjų, būtinus įsteigti naujai partijai, nei registravosi TM, – taip perkrikštyta ligtolinė Emigrantų partija. Buvęs jos pirmininkas Juozas Murauskas tikino pats pasiūlęs jaunesniam ir energingesniam kolegai – visuomeninio judėjimo „Už Alytų“ lyderiui Tomui Pačėsui – perimti vadovavimą partijai.

Tačiau partijos rinkimų sąraše senųjų partijos narių, kaip ir apskritai jai priklausančiųjų, buvo labai nedaug. Apskritai sąrašui sugebėta surasti vos 48 asmenis, nors partija deklaruoja turinti per 4 tūkst. narių, daugiau nei parlamentinės Valstiečių ir žaliųjų sąjunga, Demokratų sąjunga „Vardan Lietuvos“ ar Laisvės partija.

Nežinomi politikoje eiliniai partijų nariai skiria savo partijai didesnį mokestį nei, pavyzdžiui, gaunantys itin solidžius atlyginimus Europos ar Lietuvos parlamente.

Nerodo tokio partijos masiškumo ir nario mokesčiai. Čia liūto dalį sudaro partijos pirmininko ir jo žmonos įnašai: 2020 m. jiedu sumokėjo 25,1 tūkst. eurų, pernai – per 4,7 tūkst. Pačėsų ir dar dviejų partijos narių mokesčiai sudarė absoliučiai visą pernai deklaruotą nario mokesčio sumą – 8 048 eurus. Ar visi likusieji per 4 tūkst. deklaruojamų partiečių – socialiai remtini, kad negali prisidėti prie partijos finansų? Beje, mažiausiai iš visų partijų – vos 25 asmenys – šią partiją parėmė ir GPM dalimi.

Praėjusiuose Seimo rinkimuose „Lietuva – visų“ gavo 11 352 balsus, arba 0,97 proc. Šįsyk ji visai nekandidatuoja.

Keičia iškabas ir kitos partijos. Pavyzdžiui, ką tik buvusi „Lietuvos šeimų sąjunga (Jaunoji Lietuva)“ į rinkimus jau eina kaip „Sąjūdis už miškus – Jaunoji Lietuva“.

Šeimoms kainuoja

Būti partijos nariais brangiai kainuoja ne tik Pačėsų šeimai. Lietuvos krikščioniškosios demokratijos partijai (LKDP) jos pirmininkas Mindaugas Puidokas ir jo patarėjas Seime Robertas Stanionis su žmonomis šiemet nario mokesčio sumokėjo po 1 680 eurų. Į EP kandidatavusi šios partijos atstovė Meida Šabūnienė pridėjo dar 950. M. Puidokui Seime patarinėjusi Rasa Lemkė sumokėjo 750 eurų. Visa deklaruota jos pajamų suma pernai siekė 8 460 eurų, vadinasi, atmetus mokesčius, beveik 15 proc. visų savo pajamų ji skyrė partijai.

Lieka pridurti, kad savo GPM dalį LKDP paaukojo 193 asmenys. 2 041 narį turinčiai partijai tai nėra daug.

Kitos partijos – Krikščionių sąjungos – pirmininkui Rimantui Jonui Dagiui ir jo šeimai būti partijoje taip pat nepigu: nuo 2020 m. pirmininkas, jo žmona ir sūnus jau sumokėjo per 23,6 tūkst. eurų nario mokesčio.

Gausiai – beveik 4,1 tūkst. eurų nario mokesčiu – yra prisidėjęs ir Jonas Viesulas, bet toks dosnus buvo tik 2020 m., kai su šia partija kandidatavo į Seimą, buvo gavęs trečią vietą sąraše ir vienmandatę apygardą.

Piniginė: pirmąjį šių metų pusmetį dotacijas užsidirbo dvylika partijų – daugiausia, 780,4 tūkst. eurų, konservatoriai. S. Lisausko / BNS nuotr.

GPM dalimi prie šios partijos biudžeto prisidėjo 235 asmenys. Narių ji deklaruoja turinti per dešimtkart daugiau – 2 387.

Remiantis VRK skelbiamais duomenimis, kas per metus sumokėjo per 360 eurų nario mokesčio, rekordas priklauso Žaliųjų partijos ekspirmininkui Remigijui Lapinskui: 2020 ir 2021 m. – po 27 tūkst. eurų, paskui 15 tūkst., 2023-iaisiais – net 33,5 tūkst., šiemet – 4 tūkst. Jo žmona 2022–2023 m. prisidėjo dar 15 tūkst. Vadinasi, šeima per penkerius pastaruosius metus jau sumokėjo 106,5 tūkst.

Neremia ar jų nėra?

Mažosios partijos skundžiasi, kad konkurencija nelygiavertė, nes didžiosios gauna valstybės dotacijas. Iš tiesų didžiųjų partijų finansinė situacija nepalyginama. Bet dotacijos – ne iš oro: jų dydis priklauso nuo per pastaruosius savivaldybių tarybų, EP ir Seimo rinkimus gautų rinkėjų balsų skaičiaus. Jei rėmėjų skaičius neperžengia 2 proc., dotacija nepriklauso. Taigi rinkėjai balsuoja, kam skirti pinigų, kam ne. Vieno rinkėjo balso koeficientas buvo apie 0,57 euro. Pirmą šių metų pusmetį jie dotacijas uždirbo dvylikai partijų – nuo 62,6 tūkst. eurų Žaliųjų iki 780,4 tūkst. Tėvynės sąjungai-Krikščionims demokratams (TS-LKD).

Dotacijas visi mokesčių mokėtojai per valstybės biudžetą moka privalomai, o ar papildomai jas paremti iš savo sumokėto GPM, renkasi patys. Žinoma, ir čia didžiosios partijos turi privalumų, nes, tikėtina, visų pirma paramą skiria jų pačių nariai. TS-LKD savo GPM dalį skyrė beveik 12,1 tūkst., maždaug tiek, kiek partija deklaruoja turinti narių.

Kai kurios kitos parlamentinės partijos gali džiaugtis turinčios daugiau rėmėjų nei narių: Laisvės partijai paramą iš GPM skyrė per 5,3 tūkst., o jos narių – kiek mažiau nei 3,2 tūkst. Lietuvos lenkų rinkimų akcijai-Krikščioniškų šeimų sąjungai (LLRA-KŠS) paramą skyrė 7,4 tūkst. gyventojų, o ji jungia vos 2,1 tūkst. narių.

Liberalų sąjūdis sulauks paramos iš beveik 3,3 tūkst., nors narių turi dukart tiek – 6,7 tūkst. Prie Lietuvos socialdemokratų partijos (LSDP) biudžeto prisidėjo beveik 6,1 tūkst. asmenų, nors socialdemokratų – 14,4 tūkst.

Mažosios partijos kelia dar daugiau klausimų, kiek jose narių: „Kartu su Vyčiu“ GPM parėmė vos 89, o pagal oficialią statistiką tai 2,7 tūkst. narių turinti partija, Profesinių sąjungų centrą – 96 asmenys, nors narių ši partija tikina turinti 2,2 tūkst.

Įstatų nesilaiko

Partijų nariai nenori jų nors kiek dosniau patys remti ir iš nario mokesčio. Padalijus pernai surinktą sumą iš narių skaičiaus, tik socialdemokratai linkę kiek ženkliau prisidėti prie savo partijos finansinių išteklių didinimo – kiekvienas jų partijai skyrė vidutiniškai po beveik 23 eurus. Vieno konservatoriaus įnašas į partijos biudžetą – vos 7,3 euro. Darbo partijos – mažiau nei po 93 centus, Tautos ir teisingumo sąjunga (centristai, tautininkai) – vidutiniškai 0,03 cento iš kiekvieno. Kelios mažosios partijos nurodė visai negavę nario mokesčio.

Remiantis VRK skelbiamais duomenimis apie per 360 eurų per metus sumokėtą nario mokestį stebina, kad nežinomi politikoje eiliniai partijų nariai skiria daugiau nei, pavyzdžiui, gaunantys itin solidžius atlyginimus Europos ar Lietuvos parlamente. Juk tie, kurie pelnė mandatus su partijos sąrašu, didele dalimi postą gavo ne dėl savo asmeninio indėlio, o dėl priklausymo vienai ar kitai partijai, ir iš solidžių atlyginimų galėtų labiau ją paremti.

TS-LKD įstatuose numatyta, kad politines pareigas einantys partijos nariai turi sumokėti 1 proc. nuo atlyginimo į rankas dydžio nario mokestį. Atlyginimai skelbiami viešai, taigi galima suskaičiuoti, kam kiek priklauso mokėti per metus. Premjerė Ingrida Šimonytė turėtų mokėti per 400 eurų, dažnas ministras – per 360, EP nariai – apie 970. Tačiau minėtame VRK skelbiamame sąraše I. Šimonytės nėra, iš konservatorių ministrų tik Dainius Kreivys pernai yra sumokėjęs 644 eurų. EP nariai Andrius Kubilius ir Rasa Juknevičienė dvejus metus mokėjo po 500, dvejus – po 600 eurų. Liudas Mažylis laikėsi įstatų: vienus metus skyrė 980, kitus – 1 823 eurus.

Paklaustas, kodėl nesilaikoma partijos įstatų, TS-LKD vykdomasis sekretorius Martynas Prievelis atsakė: „Dažnu atveju 1 proc. nario mokesčio dydis nuo atlyginimo į rankas politines pareigas užimantiems asmenims yra mažesnis nei 360 eurų, dėl šios priežasties jų pavardžių jūsų minimoje statistikoje nėra.“ Bet juk dažnu atveju jis akivaizdžiai didesnis.

Turtingieji nesidalija

Nesumoka per 360 eurų ir Seimo turtingieji – konservatorius Kazys Starkevičius ar liberalas Arminas Lydeka. Tik socialdemokratas Gintautas Paluckas 2020-aisiais yra sumokėjęs 1 400 eurų.

Nedosnūs ir parlamentinių partijų pirmininkai, išskyrus socialdemokratų lyderę Viliją Blinkevičiūtę: ji nuo 2020-ųjų kasmet mokėjo tokias sumas – 2 tūkst., 1,9 tūkst., 2,1 tūkst., 2 tūkst. ir 850 eurų.

Reguliariai dideles sumas LLRA-KŠS skiria ir jos lyderis Waldemaras Tomaszewskis: 2020 ir 2021 m. – po per 3,8 tūkst., 2022 m. – per 1,9 tūkst.

Ne tik LSDP lyderė, bet ir kiti politines pareigas einantys socialdemokratai prisideda daugiau nei dažnos partijos veikėjai: EP narys Juozas Olekas 2021 m. sumokėjo per 1,4 tūkst., kitais metais – beveik 2,6 tūkst., pernai – per 2 tūkst. Seimo nariai, merai sumoka apie 500–600 eurų.

Liberalai garsėja kaip pasiturinčių žmonių partija, tačiau partijos nariai nėra jai labai dosnūs. Išsiskiria tik Plungės meras Audrius Klišonis, pastaruosius trejus metus sumokėjęs 5,1 tūkst., 3,7 tūkst. ir 1 tūkst. eurų.

Kaina už demokratiją

Demokratija kainuoja, bet geresnio valstybių valdymo būdo nėra, tad piliečiai turi prisidėti ir prie partijų finansavimo. Žinoma, partijų nariai – taip pat mokesčių mokėtojai, tad ir jie prisideda prie iš biudžeto mokamų dotacijų. Vis dėlto ar jie neturėtų remti savo partijas ir nario mokesčiais? Tai rodytų ir realią, o ne popierinę jų narystę partijoje.

Vytauto Didžiojo universiteto (VDU) Politikos mokslų ir diplomatijos fakulteto docentės dr. Ingridos Unikaitės-Jakuntavičienės skaičiavimu, nario mokestis sudaro tik 7 proc. partijų pajamų, o valstybės dotacijos – net 77 proc., gyventojų savanoriškai skiriamos GPM sumos – dar 11,8 proc., 4,3 – kitos partijų užsidirbtos lėšos.

Partijų finansuose nario mokestis sudaro vis mažesnę dalį. Pasak I. Unikaitės-Jakuntavičienės, šis partijų finansavimo šaltinis buvo gana svarbus, kai vyravo masinių partijų modelis, partijoms buvo itin svarbu turėti kuo daugiau narių ir iš jų surinkti daugiau mokesčių. Pastaruoju metu pastebimas beįsigalintis kartelinis partijų modelis, kai narystė partijose mažėja, o kartu su jos mažėjimu nario mokesčių surenkama mažiau. Bet tai mažina partijų galimybes pačioms save finansuoti ir pereinama prie partijų subsidijavimo iš valstybės biudžeto, todėl jos labiau tapatinasi su valstybe ir turi mažiau paskatų palaikyti glaudesnius ryšius su piliečiais ir siekti didesnio narių skaičiaus.

„Bent simbolinis mokestis iš tikrųjų yra reikalingas, jei norime išlaikyti partijos narių aktyvumą, įsitraukimą ir gyvybingumą“, – mano I. Unikaitė-Jakuntavičienė.

Dabar nario mokestį kai kuriose mažosiose partijose moka tik tie, kas yra rinkimų sąrašuose, ar kelios šeimos, draugų rateliai. Beje, ir GPM dalį skiria tik keliasdešimt piliečių. Ar tai nėra ženklai, kad tose partijose nėra privalomo 2 tūkst. narių skaičiaus? Ar gerai demokratijai, kad egzistuoja tokie dariniai, kuriais realiai naudojasi savireklamai keli asmenys arba partiją „išnuomoja“ rinkimams?

Akivaizdu: pasak I. Unikaitės-Jakuntavičienės, iš gaunamos paramos, narystės mokesčių, dalyvavimo ir sąrašų suformavimo rinkimams matyti, kad kai kurių partijų veikloje dalyvauja tik kelios šeimos ir draugai. J. Petronio nuotr.

Pasak I. Unikaitės-Jakuntavičienės, Lietuvoje jau keli dešimtmečiai pastebima tendencija, kad partijoms nariai ir jų skaičius yra itin svarbūs įsikūrimo metu, kai svarbu surinkti reikiamą steigėjų skaičių. Vengiant mažų partijų neveiksmingumo, šis skaičius buvo nuolat didinamas: apie 2000-uosius užteko tik 400, vėliau reikėjo 1 tūkst., o dabar – 2 tūkst. Svarbu, kad ataskaitose ir vėliau jų išliktų ne mažiau.

Tačiau, atkreipia dėmesį I. Unikaitė-Jakuntavičienė, pagausėjo asmeninių partijų, kurios susiburia aplink vieną ar kelis žinomesnius politikus ir iš tikrųjų pakilimo metu susiregistruoja. O vėliau veikla užsiima greičiausiai šeimos ir draugai, nes būtent iš gaunamos paramos, narystės mokesčių, dalyvavimo ir sąrašų suformavimo rinkimams matyti, kiek realiai yra aktyviai veikiančių narių. Dažnai tos mažos partijos nepasiūlo galimo maksimumo kandidatų į rinkimų sąrašus.

„Demokratijoje svarbu įvairovė ir pasirinkimo galimybė, bet toks susismulkinimas ir per didelis partijų suasmeninimas, personalizavimas naudos bendrai visuomenei, piliečiams neatneša, nes sėkmės atveju net neturi ką potencialiai pasiūlyti į svarbesnius postus“, – sako VDU docentė.

Ją stebina ir partijų pasyvumas skiriant GPM dalį, nes tai finansavimo šaltinis, kuris nieko nekainuoja. Žinoma, gali būti, kad sąrašuose atsiranda daug pensininkų, o šie atleidžiami nuo mokesčių.

„GPM dalis galėtų būti svarbus šaltinis, ypač mažesnėms ir subsidijų negaunančioms partijoms. Juk nuolat skundžiamasi, kad partijų galimybės rinkimuose nelygiavertės. Tai tik dar kartą patvirtina, kad narystė daugelyje partijų yra formalus dalykas, o aktyvioji dalis, ištikimasis narių ratas yra gana mažas“, – konstatuoja I. Unikaitė-Jakuntavičienė.

Akivaizdu, kad mažosios partijos, iškreipdamos narių skaičių, pažeidžia įstatymą, tačiau ir didžiosios galimai taip apgaudinėja rinkėjus. Atrodytų, jokia čia bėda. Tačiau partijos masto imitavimas tesant draugų ir šeimų rateliu leidžia naudotis nemokama reklama prieš rinkimus, kalbėti neva partijos, t. y. ne mažiau kaip 2 tūkst. asmenų, vardu, – visa tai tiesiog yra apgavystė.

Užuot rinkusios nario mokestį iš visų narių, ypač mažesnės partijos tampa priklausomos nuo kelių turtingų asmenų. Kartais dosnumas kelia klausimų, ar tai nėra paslėpta juridinių asmenų parama, nes dosniausi rėmėjai dažnai būna įmonių vadovai, savininkai. Gal taip „perkama“ vieta sąraše? O įvesta kartelė nario mokesčiui, leidžiančia mokėti ir kelias dešimtis tūkstančių, I. Unikaitės-Jakuntavičienės nuomone, akivaizdžiai per aukšta, nes tai gali būti paslėptas partijos rėmimas. Jei partijos nariai nori paremti partiją, galėtų naudotis nustatytomis paramos sumomis, kurios galioja visiems rėmėjams.

„Geriau mažesnis nario mokestis, tačiau mokamas visų, nei didelis, kurio dalis nemoka, o dalis sumoka itin dideles sumas. Lietuvoje nario mokesčiai įvairuoja nuo 1 euro pensininkams ir socialiai remtiniems iki 25, 50 eurų, raginant galinčiuosius mokėti ir daugiau. Tačiau žvelgiant į skaičius, nario mokesčius mokančių partijos narių dalis nedidelė“, – sako VDU docentė.

Remdami partijas mokame už demokratiją. Blogai, jei dėl to kyla abejonių.

Kokia dalis partijų narių moka nario mokestį

(proc., 2023 m.)

Lietuvos lenkų rinkimų akcija-Krikščioniškų šeimų sąjunga – 53,4

Lietuvos socialdemokratų partija – 47,2

Tėvynės sąjunga-Lietuvos krikščionys demokratai – 38,8

Demokratų sąjunga „Vardan Lietuvos“ – 27,1

Liberalų sąjūdis – 23

Nacionalinis susivienijimas – 19,3

Lietuvos valstiečių ir žaliųjų sąjunga – 11,9

Laisvės partija – 7,9

Darbo partija – 5,4

Lietuvos regionų partija – 4,7

Lietuvos žaliųjų partija – 2

Krikščionių sąjunga – 0,6

„Kartu su Vyčiu“ – 0,3

„Laisvė ir teisingumas“ – 0,2

Lietuva – visų – 0,1

Tautos ir teisingumo sąjunga (centristai, tautininkai) – 0,1

Žemaičių partija – 0,05

Lietuvos liaudies partija – 0,04

Šaltinis: VRK