Kinija antradienį pareiškė norinti plėtoti draugiškus santykius su Lietuva, kurie buvo pablogėję dėl prezidentės Dalios Grybauskaitės susitikimo su Tibeto dvasiniu vadovu Dalai Lama prieš pusantrų metų jam viešint Vilniuje.

Nori draugiškų santykių

Tokią Kinijos poziciją išsakė Kinijos užsienio reikalų ministerijos atstovė Hua Chunying (Hua Čunjing). Pareiškimas antradienį paskelbtas ministerijos interneto svetainėje.

„2014 metų gruodį premjeras Li Keqiang‘as (Li Kečianas) susitiko su Lietuvos premjeru Algirdu Butkevičiumi per trečiąjį Kinijos ir Vidurio bei Rytų Europos šalių vyriausybių vadovų susitikimą. Lietuvos pusė nurodė, kad jai labai svarbu plėtoti draugiškus ir bendradarbiavimu pagrįstus santykius su Kinija, ji gerbia Kinijos suverenitetą ir teritorinį vientisumą, yra įsipareigojusi „vienos Kinijos“ politikai, pripažįsta Tibetą integralia Kinijos dalimi, neremia jokios separatistinės jėgos ar veiklos, kuri propaguoja vadinamą Tibeto nepriklausomybę ir kenkia Kinijos teritoriniam vientisumui, ir yra pasirengusi spręsti tokius jautrius klausimus tinkamu būdu ateityje“, - nurodė Kinijos diplomatė.

„Kinijos pusė atkreipė dėmesį į aukščiau paminėtą Lietuvos pareiškimą. Kinijos vyriausybei svarbu plėtoti draugiškus ir bendradarbiavimu pagrįstus santykius su Lietuva. Kinijos pusė ir Lietuvos pusė sutarė skatinti naudingą ir pastovų dvišalių santykių augimą, plečiant bendradarbiavimą ir koordinavimą, remiantis abipusės pagarbos, lygybės principais ir gerbiant vienas kito esminius interesus ir svarbiausius rūpesčius“, - teigė Hua Chunying.

Ministerija nenurodo, kodėl komentaras paskelbtas būtent šiuo metu.

Pernai gruodį Lietuvos Seimo valdyba, nenorėdama supykdyti Kinijos, atšaukė anksčiau duotą leidimą trims parlamentarams vykti į Taivaną.

Parlamento vadovybė tokį sprendimą priėmė po premjero A.Butkevičiaus susitikimo su Kinijos premjeru Serbijoje. Būtent šis susitikimas ir minimas Kinijos URM pranešime.

Dalai Lamą, kuris 1959 metais pabėgo į Indiją po nesėkmingo sukilimo Tibete prieš Kinijos valdymą, Pekinas laiko smurtą kurstančiu separatistu. Tuo tarpu pats dvasinis lyderis teigia tenorintis didesnės autonomijos savo tėvynei Himalajų kalnuose.

1989 metais Dalai Lama buvo apdovanotas Nobelio taikos premija. Politinių pareigų jis atsisakė 2011 metais.

Jam viešint Lietuvoje, prezidentė D.Grybauskaitė 2013 metų rugsėjį su juo susitiko „privataus pokalbio“. Netrukus po to į Kinijos užsienio reikalų ministeriją buvo iškviesta Lietuvos ambasadorė, atšaukti keli Kinijos pareigūnų vizitai Lietuvoje. Anksčiau su Dalai Lama buvo susitikęs buvęs šalies vadovas Valdas Adamkus.

Praeitą savaitę Dalai Lama dalyvavo oficialiuose maldos pusryčiuose Vašingtone. Per šį renginį JAV prezidentas Barackas Obama (Barakas Obama) jį pavadino „geru draugu“.

Kinijoje įsitvirtinęs vienpartinis komunistų partijos valdymas.

Tikisi naujo bendradarbiavimo etapo

Lietuvos Vyriausybė tikisi, kad Kinijos valdžios antradienį paskelbtas pareiškimas dėl draugiškų santykių su Lietuva leis atverti naują bendradarbiavimo etapą prekybos ir švietimo srityse, ir nutrauks diplomatinę įtampą, kurią prieš pusantrų metų sukėlė Dalai Lamos vizitas Vilniuje.

„Kinijos paskelbtas oficialus pranešimas, kad šalis nori plėtoti draugiškus santykius su Lietuva, reiškia naują bendradarbiavimo etapą, tikimės santykiai ir toliau šiltės, plėsis ekonominio bendradarbiavimo galimybės – tai vertiname labai teigiamai“, - pareiškė premjeras Algirdas Butkevičius. Jo komentarą BNS perdavė atstovė spaudai.

Ministras pirmininkas išskyrė dvišalius ryšius santykius žemės ūkio, transporto, infrastruktūros ir švietimo srityse, ir pabrėžė, kad „šalių santykiai paremti abipuse pagarba“.

Vilniaus universiteto Tarptautinių santykių ir politikos mokslų instituto politologas Konstantinas Andrijauskas taip pat sakė tikintis, kad „tie klausimai, kurie labiausiai rūpi Lietuvos pusei, bus pradėti spręsti“.

Pasak jo, tarp svarbiausių Lietuvai problemų yra Kinijos įšaldytas lietuviškų maisto produktų importas ir akademinių mainų klausimai.

Tai, jog Kinijos užsienio reikalų ministerija pareiškimą paskelbė praėjus dviem mėnesiams po premjerų susitikimo, politologas įvertino kaip biurokratinį elementą, nes Kinijai itin reikšmingų ir jautrių klausimų vertinimas neretai užtrunka.

K.Andrijauskas taip pat įvardijo, jog Lietuva Kinijai svarbi ir dėl mūsų šalies pozicijos Ukrainos krizės atžvilgiu.

„Aš manau, kad kinams yra labai įdomi Lietuvos pozicija, tai, ką Lietuva daro tarptautiniuose forumuose. Ypač turint omenyje, kad pastaraisiais metais Lietuva įgavo balsą, kinų požiūriu, matyt, neproporcingą mūsų šalies dydžiui. Tokie mechanizmai, kaip Europos Sąjungos Taryba ir ypač Lietuvos narystė Jungtinių Tautų Saugumo Taryboje, yra svarbūs faktai ir natūralu, kad tai atkreipia Kinijos dėmesį. Jai labai įdomu, kaip tokiais atvejais gali elgtis mažosios valstybės, tokios, kaip Lietuva“, - BNS sakė politologas.

Eksperto nuomone, Kinija labai atidžiai stebi įvykius Ukrainoje, tačiau į sankcijų Rusijai mechanizmą žiūri „iš savo logikos“ ir labiau stebi, kaip veikia Vakarų vienybė „oponentų agresijos sąlygomis“.  Jo teigimu, krizė Ukrainoje leido nukreipti Vakarų bendruomenės dėmesį nuo problemų Kinijoje į Rusiją ir leidžia pasipelnyti iš pačios Rusijos poreikio pabrėžti, jog turi sąjungininkų.

K.Andrijausko teigimu, Lietuva iš Kinijos gali tikėtis „daugiau pagarbos, bet nebūtinai palaikymo“.

„Kinijos šventoji mantra yra suverenitetas ir teritorinis vientisumas, ji to neatsisako. Ji linkusi pasinaudoti dabartine pasunkėjusia Rusijos ekonomine ir politine padėtimi siekdama gauti sau naudos, ekonominių ir politinių dividendų“, - sakė jis.

„Manau, (dvišaliams santykiams) tai neturėtų trukdyti. Mes neturėtumėme daryti klaidos manydami, kad Kinija yra nuoširdi ir besąlygiška Rusijos sąjungininkė. Tokios valstybės, kaip Kinija, apskritai tikrų sąjungininkų neturi. (...) Ukrainos krizė tikrai nereiškia, kad Kinija dėl to pradės pyktis su Lietuva - tikrai ne, kontekstas visai kitoks“, - pridūrė jis.