Kliūtys: prezidento pasiūlytą E. Šileikio kandidatūrą į LAT stabdo „Vardan Lietuvos“

  • Teksto dydis:

Prezidento Gitano Nausėdos parlamentui teikiama Egidijaus Šileikio kandidatūra į Lietuvos Aukščiausiojo Teismo (LAT) teisėjus toliau susiduria su kliūtimis.

Partijos „Vardan Lietuvos“ narys Vytautas Bakas ketvirtadienį registravo Seimo nutarimo projektą dėl kreipimosi į Konstitucinį Teismą. Juo prašoma ištirti, ar prezidento dekretas dėl E. Šileikio teikimo į LAT teisėjus neprieštarauja Konstitucijai ir kitiems įstatymams. Pagal Konstituciją Seimo nutarimas ištirti, ar aktas atitinka Konstituciją, sustabdo šio akto galiojimą.

Apie tai, kad ketina kreiptis į Konstitucinį Teismą V. Bakas užsiminė dar antradienį vykusiame Seimo posėdyje, kuriame ketinta slaptu balsavimu nuspręsti, ar šalies vadovo teikiamas kandidatas galės eiti siūlomas pareigas. Visgi balsavimas neįvyko, nes V. Bako prašymui išbraukti šį klausimą iš posėdžio darbotvarkės Seimas pritarė.

V. Bakas abejoja, ar kandidatas gali būti skiriamas į LAT teisėjus, mat teisės aktuose yra įtvirtintos sveikatos ir lojalumo patikros procedūros pretendentams į teisėjo pareigas, tačiau, pažymi politikas, jų E. Šileikis neatliko.

„Konstitucija nustato sveikatos reikalavimus teisėjui. Iš Konstitucijos 115 straipsnio 3 punkto nuostatos, kad teisėjas atleidžiamas iš pareigų dėl sveikatos būklės, darytina išvada, kad teisėju negali būti asmuo, kuris dėl sveikatos būklės negali atlikti teisėjo pareigų. Reikalavimai teisėjams pasitikrinti sveikatą nustatyti ir Teismų įstatyme. Pareiga pretendentams tikrintis sveikatą įtvirtinta teisingumo ir sveikatos ministrų įsakyme, kuris suderintas su Teisėjų taryba“, – išplatintame pranešime teigia V. Bakas.

Šiuo atveju teisėjų korpusas turi būti formuojamas sąžiningai ir skaidriai, atsižvelgiama į tas aplinkybes, kurios lemia jų tinkamumą ar netinkamumą šiai veiklai.

Be to, pasak parlamentaro, Valstybės ir tarnybos paslapčių įstatymo 18 str. 8 d. nustato procedūras gauti leidimą dirbti ir susipažinti su įslaptinta informacija, taip pat Konstitucijos 109 str. 1 dalies, pagal kurią teisingumą Lietuvos Respublikoje vykdo tik teismai, teismams kyla pareiga teisingai ir objektyviai išnagrinėti bylas, priimti motyvuotus ir pagrįstus sprendimus.

„Todėl negali būti tokios situacijos, kad teismas, nagrinėdamas bylą, negalėtų susipažinti su byloje esančia valstybės paslaptį sudarančia informacija. Tačiau teisėjas, kuris neatliko pagal įstatymus būtinos patikros, negalėtų nagrinėti bylų, o jau paskirto teisėjo patikra negali būti atliekama, kadangi tai reikštų kišimąsi į jau paskirto teisėjo veiklą. Įstatymai numato, kad bet koks kišimasis į teisėjo ar teismo veiklą yra draudžiamas“, – pažymi V. Bakas.

Parlamentaras nurodo, kad iš Seimui pateiktos medžiagos matyti, jog Nacionalinė teismų administracija 2022 m. kovo 29 d. pretendentui į LAT teisėjus Egidijui Šileikiui išsiuntė siuntimo tikrintis sveikatą kopiją ir paprašė nedelsiant pasitikrinti sveikatą bei pateikti sveikatos pažymėjimą. Taip pat paprašė teisės aktų nustatyta tvarka užpildyti klausimyną dėl leidimo dirbti ir susipažinti su įslaptinta informacija.

Kovo 29 d. prezidentas išleido dekretą, kuriuo teikė Seimui skirti buvusį Konstitucinio Teismo teisėją E. Šileikį į minimas pareigas. Kyla abejonių būtent dėl pastarojo dekreto atitikties Konstitucijai ir Teismų bei Valstybės ir tarnybos paslapčių įstatymams.

Pasak V. Bako, Seimui nebuvo pateikta informacija apie tai, kad pretendentas yra gavęs leidimą dirbti ir susipažinti su įslaptinta informacija, taip pat nėra duomenų apie nustatyta tvarka atliktą sveikatos patikrą. Pasak jo, teisėjo Egidijaus Šileikio kandidatūra į LAT teisėjus prezidento buvo pateikta skubotai, neįsitikinus, ar pretendentas atitinka Teismų ir Valstybės ir tarnybos paslapčių įstatymų nustatytus reikalavimus, esant akivaizdžioms kliūtims ir jų nešalinant, ignoruojant kompetentingos Nacionalinės teismų administracijos institucijos prašymus pagal paminėtus įstatymus pateikti reikiamus duomenis.

Savo ruožtu Demokratų frakcijos „Vardan Lietuvos“ seniūnas Linas Kukuraitis pažymi, kad frakcijos nariai vieningai sutaria, jog siekiant atsakingo valstybės valdymo principo visos institucijos ir pareigūnai turi tinkamai įgyvendinti jiems Konstitucijos ir įstatymų numatytus reikalavimus ir suteiktus įgaliojimus.

„Šiuo atveju teisėjų korpusas turi būti formuojamas sąžiningai ir skaidriai, atsižvelgiama į tas aplinkybes, kurios lemia jų tinkamumą ar netinkamumą šiai veiklai. Taip pat iš anksto informuojant visuomenę apie specialioje teisėjų institucijoje svarstomus teisėjų paskyrimo į pareigas klausimus“, – sako L. Kukuraitis.

ELTA primena, kad praėjusią savaitę Seimo Teisės ir teisėtvarkos komitetas (TTK) nepritarė prezidento teikiamo E. Šileikio kandidatūrai į LAT teisėjus, mat klausimų kilo dėl sveikatos patikrinimo ir dėl leidimo susipažinti su slaptąja informacija pažymos, kurių E. Šileikis nėra pateikęs.

Pats E. Šileikis teigia esą privačioje klinikoje, kurioje jis lankosi, nėra galimybės gauti specialios pažymos dėl sveikatos patikrinimo. Tuo tarpu paprašytas pateikti leidimą susipažinti su slaptąja informacija jis piktinosi, mat, anot jo, prieš jį paskirtų LAT teisėjų nebuvo prašyta šio dokumento, todėl turėtų būti laikomasi asmenų lygybės principo.

Diskusijų dėl šio kandidato kilo ir anksčiau. Pavyzdžiui, į Seimo darbotvarkę klausimas dėl A. Šileikio kandidatūros prieš kelias savaites buvo įtrauktas tik po prezidento kreipimosi į Seimo pirmininkę. Pagal Seimo statutą, jeigu šalies vadovas prašo, jo teikiami klausimai ir pranešimai į posėdžio darbotvarkę įrašomi be balsavimo.



NAUJAUSI KOMENTARAI

Galerijos

Daugiau straipsnių