- LNK inf.
- Teksto dydis:
- Spausdinti
Vyriausioji rinkimų komisija (VRK) paskirstė antrojo pusmečio valstybės lėšas partijoms – jas gaus dvylika politinių jėgų. Iš viso partijoms bus pervesta beveik 3 mln. eurų. Daugiausiai – 775 tūkst. eurų – skirta valdančiajai Tėvynės sąjungai-Lietuvos krikščionims demokratams.
Opozicinei Lietuvos valstiečių ir žaliųjų sąjungai bus išmokėta beveik 482 tūkst. eurų, opoziciniams socialdemokratams – beveik 418 tūkst. eurų. Apie tai, kas apsprendžia, kiek partijos gaus valstybės paramos, ir kodėl valstybė remia politines partijas, LNK žurnalistas kalbėjosi su Vytauto Didžiojo universiteto Politologijos katedros docente dr. Ingrida Unikaite-Jakuntavičiene.
– Lėšų skyrimas politinėms partijoms yra susijęs su didesne kontrole iš valstybės pusės. Vienas iš dažniausiai pateikiamų argumentų yra politinė lygybė ir rinkimų konkurencija. Tai reiškia, kad siekiama užtikrinti lygias galimybes politinėms partijoms, kad parama būtų vienodesnė partijoms, kurios surenka tam tikrą skaičių balsų. Be to, galima paminėti, kad valstybės subsidijos suteikia politiniams veikėjams reikiamus finansinius išteklius tam, kad jie galėtų vykdyti būtinas veiklas, didinti partijų institucionalizaciją ir užtikrinti stabilumą. Tai padeda palaikyti partinės sistemos funkcionavimą.
– Ar galėtume palyginti Lietuvą su kitomis demokratinėmis šalimis? Kurios iš jų dosniausios politinėms partijoms, o kurios skiria mažiau lėšų?
– Įvairios valstybės skiria skirtingą dėmesį politiniam finansavimui, tačiau daugelyje jų subsidijos partijoms yra. Ypač per pastaruosius dešimtmečius matyti tendencija, kad daugelis valstybių skiria daugiau biudžeto lėšų politinėms partijoms dėl pastebėtų skaidrumo problemų. Galime sakyti, kad turtingesnės valstybės, ypač Šiaurės Europos ir Skandinavijos regiono šalys, paprastai skiria daugiau dėmesio šiam klausimui. Valstybės, kurioms itin svarbu užtikrinti skaidrumą rinkimuose ir apskritai politinių partijų veikloje, skiria didesnį dėmesį politiniam finansavimui. Skiriasi tik tai, kokioms partijoms šios lėšos skiriamos. Reikėtų atkreipti dėmesį, kad kartelė, nuo kurios partijoms gali būti skiriamos lėšos, įvairiose šalyse yra skirtinga. Pavyzdžiui, Lietuvoje reikia surinkti 2 proc. rinkėjų balsų, Graikijoje – 3 proc., o Turkijoje – net 7 proc.
Visas LNK reportažas – vaizdo įraše:
– Kalbant apie Lietuvą, kaip nusprendžiama, kiek pinigų gaus kuri partija? Ar tai priklauso tik nuo rinkimuose surinktų procentų?
– Lietuvoje situacija yra tokia, kad finansavimas partijoms nustatomas remiantis praėjusiais rinkimais: Europos Parlamento, savivaldybių tarybų ir Seimo rinkimais. Vertinama, kiek procentų balsų surinko politinės partijos ir jų kandidatai, tuomet sumuojama ir apskaičiuojama, kiek lėšų iš biudžeto gaus partijos už vieną balsą. Svarbu paminėti, kad šiais metais dotacijos buvo skiriamos pagal ankstesnius Seimo, Europos Parlamento ir savivaldybių tarybų rinkimus. Dar vienas aspektas, kuris išsiskiria Lietuvoje, yra tai, kad, pavyzdžiui, partija „Vardan Lietuvos“ taip pat gauna finansavimą. Jei partija turi frakciją Seime, jai gali būti suteikta išimtis, leidžianti gauti dotacijas, net jei ji nedalyvavo Seimo rinkimuose. Tai yra dėl to, kad partija turi frakciją, sudarytą iš tam tikro skaičiaus žmonių.
– Vis dėlto žmonėms gali kilti klausimas, kaip gali būti, kad kai vyksta nauji rinkimai, naujos politinės jėgos surenka daugiau balsų, bet valdantieji vis tiek gauna daugiau lėšų. Kaip tai paaiškinti ir ar tokie klausimai yra pagrįsti?
– Valdantieji gauna lėšas pagal ankstesnių rinkimų rezultatus. Kai bus skaičiuojamos dotacijos kitiems metams, jos jau bus pagrįstos vėliausiais rinkimais, įtraukiant naujus dalyvius. Mes taip pat matome, kad kai kurios partijos, kurios nebe tokios populiarios ar nepraėjo rinkimų slenksčio, vis tiek gauna nemažas subsidijas, kaip, pavyzdžiui, Darbo partija. Tai gali atrodyti keistai, bet tokia yra tvarka.
– Ar partijos privalo atsiskaityti, kaip panaudojo valstybės dotacijas ir kam dažniausiai tokios valstybės lėšos partijų biudžetuose yra panaudojamos?
– Taip, partijos teikia ataskaitas apie savo išlaidas. Pagal įstatymą, valstybės lėšos paprastai naudojamos politinėms kampanijoms finansuoti, rinkimų užstatams mokėti, atsiskaityti su darbuotojais, apmokėti mokesčius ir paslaugas ir netgi padengti politinių kampanijų skolas.
SUSIJĘ STRAIPSNIAI
-
Žiniasklaida: bus nagrinėjamas vienas pirmųjų ministro Povilo Poderskio sprendimų1
Žiniasklaidoje pasklidus informacijai, kad aplinkos ministras Povilas Poderskis pradėjęs darbą atšaukė naujai suformuotą buvusios savo darbovietės valdybą, šį klausimą nusprendė nagrinėti Seimo Antikorupcijos komisija, praneša ...
-
Šimonytė įvardijo, ką remia konservatorių pirmininko rinkimuose8
Buvusi premjerė Ingrida Šimonytė Tėvynės sąjungos-Lietuvos krikščionių demokratų (TS-LKD) partijos pirmininko rinkimuose rems buvusią švietimo ministrę Radvilę Morkūnaitę-Mikulėnienę. ...
-
Valdas Adamkus lieka ligoninėje2
Praėjusią savaitę dėl pablogėjusios sveikatos į Santaros klinikas paguldytą kadenciją baigusį Lietuvos prezidentą Valdą Adamkų iš ligoninės tikimasi paleisti kitą savaitę, skelbia Santaros klinikos. ...
-
Kasčiūnas: nebeturime atrodyti skaldantys ar aukščiau kitų (interviu)2
Tėvynės sąjungos-Lietuvos krikščionių demokratų (TS-LKD) pirmininko pareigų siekiantis Laurynas Kasčiūnas sako – jei sulauks pasitikėjimo ir turės galimybę vietoje Gabrieliaus Landsbergio stoti už partijos vairo, konservatoriai turės...
-
Buvęs Seimo narys Bronislovas Matelis traukiasi iš TS-LKD1
Buvęs Seimo narys Bronislovas Matelis traukiasi iš Tėvynės sąjungos-Lietuvos krikščionių demokratų (TS-LKD). ...
-
Trijuose mero rinkimuose dalyvauti nori penkiolika politikų
Penktadienį baigiantis terminui Vyriausiajai rinkimų komisijai (VRK) pateikti Jonavos, Joniškio ir Panevėžio mero rinkimuose keliamų kandidatų pareiškinius dokumentus, juose dalyvauti ketina 15 politikų. ...
-
Teisme liudijęs Iškauskas nepatvirtino Žemaitaičio teiginių apie žydus12
Seimo nario, partijos „Nemuno aušra“ pirmininko Remigijaus Žemaitaičio byloje dėl neapykantos kurstymo prieš žydus liudijęs politikos apžvalgininkas Česlovas Iškauskas neigė rašęs apie žydų dalyvavimą vykdant...
-
Šakalienė Vokietijoje ragino didinti paramą Ukrainai
Ramšteino susitikime Vokietijoje dalyvavusi krašto apsaugos ministrė Dovilė Šakalienė ragino didinti paramą su Rusija kariaujančiai Ukrainai, pranešė Krašto apsaugos ministerija (KAM). ...
-
Ruginienės vienas patarėjų – naujienų agentūros ELTA verslo redaktorius1
Socialinės apsaugos ir darbo ministrės Ingos Ruginienės patarėju komunikacijai bus paskirtas naujienų agentūros ELTA verslo redaktorius Ignas Dobrovolskas. ...
-
Žiniasklaida: kandidatui į TS-LKD lyderius – visai nauja pareigybė NMA2
Iki praėjusių metų rugpjūčio tuometinio žemės ūkio ministro Kęstučio Navicko patarėju dirbęs, į Tėvynės Sąjungos-Lietuvos krikščionių demokratų (TS-LKD) pirmininkus kandidatuojantis konservatorius Daivaras Rybakovas trečiadienį prad...