Ščecine vykusiame pasirašyme dalyvavo ketvirtadienį Lietuvoje viešėjęs Vokietijos gynybos ministras Boris Pistorius (Borisas Pistorijus), Lenkijos gynybos ministerijos sekretorius Stanislawas Wziatekas (Stanislavas Vziontekas) bei Danijos atstovas. Laiške buvo suderintos pagrindinės derybų gairės ir terminai.

Kaip pranešė Krašto apsaugos ministerija, ketinimų laiškas pasirašytas Lenkijos šiaurės vakarų mieste vykusio NATO tarptautinio Šiaurės Rytų korpuso vadavietės 25-mečio minėjimo metu.

„Bendradarbiaudami su sąjungininkais, ypač per tarptautinio Šiaurės Rytų korpuso vadavietę, siekiame užtikrinti visapusišką Aljanso teritorijos gynybą nuo pat potencialios agresijos pradžios“, – sakė L. Kasčiūnas.

„Formuojame stiprius karinius pajėgumus, kad užtikrintume efektyvų atgrasymą ir NATO rytinio flango apsaugą. Norime, kad Lietuvos kariuomenės kuriama divizija taptų šios korpuso vadavietės dalimi. Tai svarbus žingsnis stiprinant mūsų regiono gynybą“, – pažymėjo jis.

Ši NATO vadavietė įsteigta 1999 metais, kai Lenkija tapo NATO nare, siekiant integruoti šios šalies karines pajėgas į NATO struktūrą.

Vadavietę suformavo pagrindinės šalys: Lenkija, Vokietija ir Danija. Ji yra atsakinga už sąjungininkų sausumos komponento operacijas, įskaitant greito reagavimo pajėgų dislokavimą, Aljanso šiaurės rytų regione.

Ji taip pat koordinuoja NATO dislokuotus karinius pajėgumus Estijoje, Latvijoje, Lietuvoje ir Lenkijoje.

Korpuso veikloje dalyvauja 22 NATO šalys.

Pasak ministerijos, prisijungimas prie pagrindinių vadavietės valstybių Lietuvai leistų vystomą nacionalinę diviziją įtraukti į NATO tarptautinio Šiaurės Rytų korpuso pajėgų sudėtį ir savo karininkus skirti į vadovaujančias pozicijas šio korpuso vadavietėje.

Iki šiol Lietuva prisijungė prie vadavietės, skirdama štabo karininkus.

Lietuva sukurti diviziją ketina iki 2030 metų. Ją su priskirtais kariniais vienetais sudarys apie 17,5 tūkst. karių.