Simboliška, kad rugsėjo 1 d. oficialiai Vilniuje pradėjo veikti NATO integracinių pajėgumų štabas – lygiai prieš 22 metus, rugpjūčio 31 d., likus kelioms minutėms iki vidurnakčio, Lietuvą paliko paskutiniai buvusios SSRS okupacinės kariuomenės ešelonai. Ketvirtadienį į Vilnių Aljanso štabo atidarymo proga atvyks NATO generalinis sekretorius Jensas Stoltenbergas.

NATO štabai rugsėjo 1 d. taip pat pradėjo veikti kitose Baltijos šalyse ir Lenkijoje, Bulgarijoje bei Rumunijoje. Šie štabai rūpinsis sklandžiu NATO greitojo reagavimo pajėgumų ir kitų sąjungininkų karių atvykimu į priimančią šalį, užtikrins geresnę komunikaciją tarp nacionalinių pajėgų ir NATO struktūrų, taip pat teiks žvalgybinę ir ekspertinę informaciją Aljanso vadavietei.

Štabe Vilniuje dirbs maždaug keturiasdešimt kariškių. Pusė jų bus lietuviai, kita pusė – užsieniečiai.

J. Stoltenbergo vizito į Vilnių išvakarėse LRT.lt kalbėjosi su Lietuvos užsienio reikalų ministru Linu Linkevičiumi.

„Svarbiausia, kad Vilniuje ir kitose Rytų Europos NATO šalyse pradėjo veikti štabai, kad tai, kas buvo sutarta NATO viršūnių susitikime Velse, nuosekliai įgyvendinama“, – teigė L. Linkevičius.

– Ko gero, tai, kad štabų atidarymas vyks Vilniuje ir tik į Lietuvą atvyksta J. Stoltenbergas, yra mūsų šalies diplomatijos įvertinimas?

– To nereikėtų sureikšminti, nes visose šešiose NATO šalyse štabai pradeda veikti tuo pat metu, tačiau, žinoma, mums malonu, kad į Vilnių atvyksta J. Stoltenbergas, ir mes tai labai vertiname.

– Jeigu Lietuvai grėstų realus pavojus, kaip NATO štabo veikla galės prisidėti prie to, kad mūsų šalį kuo greičiau pasiektų reikiama Aljanso pagalba?

– Štabas – tik vienas iš elementų visoje veiksmų grandinėje. Kalbėti apie grėsmes reikėtų bendrąja prasme. Užkardant jas, veikia žvalgyba, išankstinio perspėjimo mechanizmai, tam yra numatytos ir kai kurios karinės procedūros.

Ypatingai greitojo reagavimo NATO pajėgos pradeda veikti kelių valandų tikslumu. O naikintuvai iš bazių atskrenda dar greičiau. Tačiau viskas priklausytų nuo situacijos. Jei grėsmė paūmėtų, papildomos pajėgos būtų dislokuotos iš anksto. Paskutinio momento niekas nelauktų. Tam ir yra gynybos planavimas.

– Bet kokie NATO žingsniai stiprinant savo narių saugumą beveik niekada neapseina be Rusijos reagavimo ir kokių nors jos veiksmų. Kaip Jums atrodo, kokios reakcijos galėtume sulaukti po NATO štabo atidarymo?

– Žaisdama savo propagandinius žaidimus, Rusija dažniausiai perdeda tai, kas pas mus vyksta. Juk tai, ką mes darome, neturi nieko bendro su agresija. Darome tik tai, kas garantuotų mūsų teritorijos ir piliečių saugumą.

Rusija dažniausiai reaguoja, kai mes nieko neveikiame. Atidarydama savo štabus Rytų Europos šalyse, NATO nuosekliai ir aiškiai parodo, jog rimtai rūpinasi savo saugumu.

Į žodinius Rusijos žaidimus tikrai neketiname veltis. O, kai sakoma, kad Rusija reaguoja į kokius nors NATO veiksmus, tai tokius pareiškimus paneigia ji pati, nes neseniai buvo paskelbta, jog Rusija organizuos net keturis tūkstančius karinių pratybų. Keletas jų bus tokios, kad dalyvaus net per šimtą tūkstančių karių.

O dar tas nuolatinis skraidymas prie mūsų erdvės ir karinių dalinių aktyvinimas jūroje. Šie dalykai – tiesiog akivaizdūs.

NATO organizuos viso labo pusketvirto šimto pratybų ir tikrai ne tokio masto, kokias planuoja Rusija.

– Kokios žinios laukiate iš į Vilnių atvykstančio NATO vadovo J. Stoltenbergo?

– Neabejoju, kad bus kalbama apie oro policiją, apie NATO parengties veiksmų plano įgyvendinimą. Ir tai bus žinia ne tik Lietuvai, bet ir visam Rytų Europos regionui.

Galima taip pat spėti, jog mums, europiečiams, bus priminta ir apie mūsų pačių įsipareigojimų vykdymą. O darbiniuose pokalbiuose aptarsime tai, kas galbūt viešai mažiau girdima, bet ne mažiau svarbu.

Nebūdami dideli, mes turime garantuoti savo veiksmų kokybę ir prisidėti prie viso Aljanso saugumo.