Antradienį lankydamasis Pabradėje, jis žurnalistams pabrėžė, kad brigados dislokavimui Lietuvoje yra būtina infrastruktūra, įskaitant ir karių apgyvendinimą su šeimomis.

„Galų gale, tai nėra klausimas, kas ko nori, ar kas ką suteikia, o tai, ką NATO nusprendžia suteikti“, –  sakė B. Pistorius.

Ministras pakartojo šią savo poziciją antradienį atsakydamas į klausimus bendroje spaudos konferencijoje su Lietuvos krašto apsaugos ministru Vilniuje.

„Tai ne tiek klausimas, ką Vokietija planuoja, o veikiau, ką NATO laiko reikalinga. Mes turime priskirtą brigadą Lietuvai ir Lietuva dabar pradėjo jau infrastruktūros įrengimo procesus, kurie yra reikalingi“, – kalbėjo jis.

Jis akcentavo, kad brigadai reikalingi 5 tūkst. karių, taip pat „keletas batalionų šarvuotų transporto priemonių“.

P. Peleckio / BNS nuotr.

„Galiausiai keliame kitą klausimą: ką sako NATO apie tai? Kas iš karinės pusės yra būtina, kas yra reikalinga? Ar mes turime Baltijos šalyse turėti nuolat dislokuotą brigadą?“ – svarstė jis.

Dėl Rusijos karo Ukrainoje, Berlynas Lietuvos gynybai priskyrė brigadą.

Vis dėlto Vilnius siekia, kad ji Lietuvoje būtų dislokuojama nuolat. Vokietijos pareigūnai iki šiol viešai kartojo, kad dalis brigados karių bus Lietuvoje, o dalis – gimtinėje, tačiau bus pasirengusi greitai persidislokuoti esant reikalui.

Galų gale, tai nėra klausimas, kas ko nori, ar kas ką suteikia, o tai, ką NATO nusprendžia suteikti.

Vokietijos žiniasklaidos paklaustas, kodėl Vilniui svarbus brigados dislokavimas Lietuvoje, krašto apsaugos ministras Arvydas Anušauskas akcentavo sudėtingą Lietuvos geografinę situaciją.

„Lietuva yra tarp Baltarusijos, kuri prarado savo karinį savarankiškumą, ir Kaliningrado, be abejonės, Baltijos šalių gynybos strategija negali remtis tik pastiprinimu, turi remtis ir patikimomis, esančiomis vietoje pajėgomis, to reikalauja mūsų geografija“, – kalbėjo A. Anušauskas.

Jis pabrėžė, kad Lietuvai taip pat reikia ir oro gynybos pajėgumų.

„Lietuva pati, beje, vysto savo pajėgumus. Aš tikiuosi, kad artimiausiu metu bus priimtas sprendimas dėl lietuviškos divizijos kūrimo mūsų turimų pajėgumų pagrindu“, – kalbėjo ministras.

A. Anušauskas akcentavo, kad Lietuva „labai daug“ investuoja į savo pajėgumus ir savo gynybą.

Tuo metu B. Pistorius savo ruožtu sakė, kad šiuo metu Lietuvoje veikia priešakinis vadovavimo elementas – brigados vadavietė, kuris atlieka paruošiamuosius darbus brigadai ir šie darbai yra „koordinuojami su lietuviais“.

„Ir tolesnis brigados dislokavimas Lietuvoje bus derinamas su Lietuva ir ateinančiais mėnesiais mes tęsime savo pokalbius“, – spaudos konferencijoje sakė Vokietijos ministras.

Pasak jo, šiuo metu svarbu yra matomumas ir tai, kad Lietuvoje besitreniruojantis Vokietijos pėstininkų batalionas parodytų, kad „Vokietija prisideda prie įtikinamo, patikimo atgrasymo čia, Rytų flange“.

B. Pistorius sakė, kad sprendimas dėl brigados dislokavimo Lietuvoje turėtų būti priimtas liepą vyksiančio NATO viršūnių susitikime.

Berlynas taip pat vadovauja 2017 metais Lietuvoje dislokuotam tarptautiniam sąjungininkų batalionui.