Pusę milijono eurų kainuojantys rinkimai Anykščiuose bus rengiami dar kartą. Ką ši istorija atskleidė apie svarbiausią politinę partiją? Kokią įtaką šios politinės jėgos sprendimams šis skandalas darys ateityje? Apie tai – pokalbis laidoje „Dėmesio centre“ su „Lietuvos ryto“ apžvalgininku Vytautu Bruveriu, LRT.lt vyriausiuoju redaktoriumi Vladimiru Laučiumi ir  viešųjų ryšių ekspertu Mykolu Katkumi.

– Kodėl taip ilgai nebuvo atskleistos detales? Koks interesas savaitę laiko nieko nesakyti visuomenei?

V. Laučius: Nebūtinai tai buvo daroma sąmoningai, galėjo būti tiesiog tam nepasirengta. Keista, kad R. Karbauskis, taip gerai pasirengęs rinkimams, dabar daro tokias klaidas, kurios gali labai brangiai kainuoti. Man atrodo, kad tai buvo klaida, o ne specialus mėginimas tempti gumą.

M. Katkus: Šiais laikais, kai turi krizę ir žinai, kad faktai anksčiau ar vėliau išaiškės, tai susirenki visus faktus, kuriuos turi, padedi juos visus ant stalo, sugalvoji versiją, kaip juos paaiškinti, ir stengiesi, kad skandalas pasibaigtų kuo greičiau. O dar geriau iš karto kam nors nukerti galvą. Dabar visą savaitę visa Lietuva gilinosi į santykius ir galiausiai galva buvo nukirsta penktadienį, kai jau medžiagos buvo per daug ir susvyravo net beribė R. Karbauskio ištikimybė savo partijos nariams. Krizių valdymas šiais laikais yra paprastas, kuo greičiau pasiekti dugną ir viską kuo greičiau pasakyti pačiam, ir tada kapstytis. Ir taip, kažkas turi būti kaltas.

– Pone Bruveri, kuo vadovavosi R. Karbauskis savaitę neatskleisdamas jokios informacijos? Gal tai tiesiog įsitikinimas, kad aš esu teisus, nes esu teisus?

Manau toks jo nuoširdus įsitikinimas yra ir liko po šito skandalo. Abejoju, kad jis ko nors pasimokė. Dabar jis, matyt, tiesiog skaudžiai išgyvena pralaimėjimą, kai suvokė, kad turėjo paaukoti visomis prasmėmis jam brangią bendražygę. Tačiau visą savaitę vis bandė vaikiškai suktis iš padėties. Vis tikėjosi, kad žiniasklaida nežengs kokio žingsnio į priekį, o žiniasklaida vis žengė.

– Bet iš kur toks supratimas? Juk stebint viešą erdvę matėsi, kad visi ieško. O kai visi ieško, tai didelė dalis randa.

V. Bruveris: Jūs reikalaujate per daug išmanymo, intelektinio potencialo reikalaujate iš šitos valdančiosios politinės jėgos. Spėju, kad jūs darote prielaidą, jei šita jėga laimėjo tokią valdžią, tai ji tikrai turi išmanyti bent kažkokią viešųjų ryšių ABC. Bet ne, taip nėra. Tai visiems mums yra naujiena. Kokio lygio, kokios mąstysenos, kokio kolūkio pirmininko mentaliteto politikus tauta su milžinišku pasitikėjimu avansu pati atnešė ant tokio valdžios pjedestalo.

V. Laučius: Reikia atkreipti dėmesį į tai, kad detalės apie G. Kildišienės praeitį atsiskleidė ne per rinkimų kampaniją, kai visos politinės jėgos buvo suinteresuotos ieškoti ir kažką atrasti, bet dabar. Galima daryti prielaidą, kad tuos dalykus surado ir pateikė savi, bendražygiai. Tuomet galima spėti, kas tai padarė.

– Ką jūs įtariate? S. Skvernelį?

Ne, nebūtinai. Tačiau žmogus gali būti arti teisėsaugos arba buvęs teisėsaugos pareigūnas.

M. Katkus: Per šitą medaus mėnesį, valstiečiams laimėjus pergalę, labai gerai viskas sekėsi. Jie išmėtė daugybę iniciatyvų, kurios buvo priimtos ne su mintimi, kad jos buvo kvailystė, kaip jos turėjo būti priimtos, bet priimtos „kaip gudriai, valstiečiai sugalvojo“. Akivaizdu, kad kiekviena nauja politinė jėga, netgi konservatoriai, per krizę išlaikė visuomenės pasitikėjimą. Žmonės yra pavargę nuo praėjusios valdžios ir labai viltingai žiūri į visus dalykus, kurie turi būti. Tas valstiečių, visuomenės ir žiniasklaidos medaus mėnuo pasibaigė. Dabar visos valstiečių iniciatyvos bus vertinamos taip, kaip valdžios, o ne opozicinės jėgos.