„Nėra naujų kandidatų, naujų žmonių politikoje – vis tie patys veidai. Tai kaip gali ateiti į politiką, kai atlyginimas toks, lūkesčiai ir atsakomybė didžiulė. Net neverta kelti sau klausimo, kodėl niekas nenori užimti mero posto“, – kalbėjo Savivaldybių asociacijos prezidentas Mindaugas Sinkevičius. 

Pagal dabartinę tvarką, didžiausią įtaką mero ir vicemero algoms turi ir sukauptas stažas valstybės tarnyboje, gyventojų skaičius savivaldybėje, taip pat pareiginės algos koeficientas. Merams ir jų pavaduotojams atlygis didesnis, jei miestas ar jo teritorija turi kurorto statusą. Štai, pavyzdžiui, Vilniaus mero alga popieriuje siekia 3900 eurų. Į rankas išeina apie 2400 eurų. Panašiai uždirba Šiaulių, Kauno, Panevėžio merai. O štai didžiausią atlyginimą gauna Klaipėdos meras Vytautas Grubliauskas – beveik 4500 eurų, o į rankas – 2700 eurų.

„Kaip jūs, politikai, brangiai kainuojate, – šmaikštavo  M. Sinkevičius. – Kitaip tariant, jeigu į valdžią išrenkami nekvalifikuoti, tam nepasiruošę ir patirties neturintys žmonės, jie greičiausiai padaro neteisingų, kvailų, neapgalvotų sprendimų“.

Visas LNK reportažas vaizdo įraše:

„Reikia žinoti, kiek meras gauna iš kitų sferų, kur nematom dar“, – svarstė gatvėje užkalbintas vyras.

„Manau, per mažas mero atlyginimas, nes atsakomybė didelė, rūpesčių daug. O jaunimas – kas čia norės už tokį atlyginimą dirbti tokį darbą. Ant popieriaus turėtų būti ne mažiau 4000 tūkst. eurų“, – savo nuomonę išsakė kita pašnekovė.

„Siūlyčiau merų atlyginimą padidinti kokiais 5 proc., bet ne daugiau. Tiek, kiek mums pensijos didinamos“, –  kalbėjo senjorė.

„Tikrai jų nedidelis atlyginimas, o kokia didelė atsakomybė“, – porino  užkalbinta moteris.

„Manau, pora tūkstančių užtenka“, – atsakė kita pašnekovė, paklausta, koks turėtų būti mero atlyginimas. – Jeigu mes pragyvename už 500 eurų, jie gali pragyventi ir už 2000 eurų.

„Manau, turėtų uždirbti 2 tūkst. eurų, ne daugiau“, – kategoriška buvo ir  kita praeivė.

Yra merų, kurie buvę inžinieriai, medikai, vadybos žmonės, tai galbūt kažkas po darbo ar savaitgalį galės konsultuoti, priimti pacientus ar dalyvauti kokioje nors projektinėje veikloje.

Nors daliai ir atrodo, kad merai nenusipelno didesnių atlyginimų nei yra dabar, Lietuvos savivaldybių asociacija siūlo leisti merams prie algos prisidurti dirbant papildomai.

Yra merų, kurie buvę inžinieriai, medikai, vadybos žmonės, tai galbūt kažkas po darbo ar savaitgalį galės konsultuoti, priimti pacientus ar dalyvauti kokioje nors projektinėje veikloje.

„Yra merų, kurie buvę inžinieriai, medikai, vadybos žmonės, tai galbūt kažkas po darbo ar savaitgalį galės konsultuoti, priimti pacientus ar dalyvauti kokioje nors projektinėje veikloje“, – svarstė M. Sinkevičius.

„Mūsų Konstitucijoje apie tai nekalbama, – komentavo Seimo teisės ir teisėtvarkos komiteto narys Julius Sabatauskas. –  Šiaip keistoka būtų, tarkim, išsikvietus „Boltą“, prie vairo išvysti miesto merą, kuris tave pavežėja.“ 

„Galėtų kilti Etikos valstybinėje tarnyboje įvairių klausimų, interesų suderinamumo klausimų tarp valstybės tarnybos ir privačių interesų“, – kalbėjo Vilniaus universiteto Tarptautinių santykių ir politikos mokslų instituto profesorius Vitalis Nakrošis.

Mero, kaip ir kitų politikų, atlyginimai turėtų būti perskaičiuojami vykdant Valstybės tarnybos reformą.

„Tai mums reikalingos investicijos į Valstybės tarnybos gebėjimus ir politikų gebėjimus, tad aukštesnis darbo užmokestis padėtų pritraukti daugiau kandidatų į mero postą“, – sakė V. Nakrošis.

Keistoka būtų, tarkim, išsikvietus „Boltą“, prie vairo išvysti miesto merą, kuris tave pavežėja.

„Į politikus nė vieno surišto neatveda, visi kandidatuoja savo noru“, – tokia buvo J. Sabatausko nuomonė.

Tačiau reforma strigo jau pirmame žingsnyje. Šiandien vyriausybė pritarė antrą kartą koreguotam Valstybės tarnybos reformos įstatymo projektui. Spalį parlamento teisininkai pateikė išvadą, kad įstatymo projektas prieštarauja Konstitucijai, nes nebuvo nustatytos valdininkų atlyginimų lubos. Antrą kartą iš komiteto projektą tobulinimui atsiėmė patys iniciatoriai.

„Jeigu reforma būtų įgyvendinama Seimo kadencijos pradžioje, daugiau likus laiko iki artėjančių savivaldybių bei Seimo rinkimų, mažiau kiltų nesutarimų“, – kalbėjo V. Nakrošis.

Pritarus Vyriausybei, atnaujintą reformos projektą bus bandoma Seimui pateikti pakartotinai.

„Labai abejoju, ar šiame etape Valstybės tarnybos įstatymas bus neprieštaraujantis Konstitucijai“, – pastebėjo J. Sabatauskas. 

Reforma siekiama Valstybės tarnybą priartinti prie darbo santykių, darbo užmokestį siejant su darbuotojo gebėjimais ir veiklos rezultatais. Atlyginimų didinimas numatytas etapais. Pirmiausia algos kiltų teisėjams, valstybės įstaigų vadovams, valstybės ir statutiniams pareigūnams. Politikams atlyginimai didėtų ne anksčiau kaip nuo 2025-ųjų, t. y. nuo naujos kadencijos pradžios.