Vilnietė Juliana retos veislės šuniuką savo dukrai rado būtent Baltarusijoje. Jo laukti reikėtų gerokai trumpiau nei Lietuvoje, o ir kaina Baltarusijoje perpus mažesnė.

„Dėl šiandienos padėties mes nežinome, ar pavyks pargabenti mums šuniuką, kurio mes laukėm, kuris auga ir kurio augimą mes stebime su visa šeima, džiaugėmės“.

Moteris žino, kad anksčiau šuniukus iš Baltarusijos žmonės pasiimdavo pasienyje. To daryti dabar negalima. Visgi Juliana rankų nenuleidžia ir tiki, kad šuniuką į Lietuvą parsigabenti pavyks.

„Šuniui sugalvojom vardą, pavadinome Brukne. Labai pasidžiaugėme su veisėja ir ji pasakė, kad tikisi, viliasi, kad nors šuo gyvens normalioj šaly“.

Lietuvos piliečiams keliauti į Baltarusiją nerekomenduojama, o esantys ten raginami palikti šią šalį. Tačiau ir norintys ten nukeliauti anksčiau tai galėjo padaryti tik lėktuvu, skrendančiu į Minską. Dabar, po lėktuvo užgrobimo, nutraukus skrydžius į Baltarusiją, dėl COVID-19 žemės keliu ten galima patekti tik su labai retomis išimtimis.

Ten – mano namas, tėvai, reikia mokėti už žemę, draudimus. Ir negaliu dvejus metus išvažiuoti. Tuoj nebebus, pas ką važiuoti.

Vis dėlto prie Baltarusijos konsulato – žmonių eilė. „Negerai. Aš jau dvejus metus negaliu išvažiuoti. Ten – mano namas, tėvai, reikia mokėti už žemę, draudimus. Ir negaliu dvejus metus išvažiuoti. Tuoj nebebus, pas ką važiuoti“, – sakė vienas Lietuvoje užstrigęs baltarusis.

Ne visi laukiantys žinojo, kad Lietuva nuo kitos savaitės Vilniuje palieka tik vieną konsulinį darbuotoją. Vis dėlto dėl režimo represijų norinčių iš Baltarusijos išvykti nei ten nuvykti yra daug kartų daugiau. Žmonių teisių gynėjai sako, kad po Lietuvos ambasados sumažinimo iki vieno konsulinio darbuotojo tai baltarusiams padaryti bus daug sudėtingiau.

„Kai sumažinamas darbuotojų skaičius konsulate, automatiškai sutrinka vizų gavimas, nes vizų centrai viską siunčia į konsulatą. Čia kelis kartus pailgės prašymų tikrinimas, o juk be vizų baltarusiai į Lietuvą įvažiuoti negali“, – aiškino labdaros ir paramos fondo „Razam“ vadovė Violeta Belitskaya.

Į Lietuvą pakliūti nori ne tik politiniai pabėgėliai. „Lietuva neseniai pasakė, kad išdavinės ir turistines vizas – juk vasara, karšta, žmonės nori išvykti atostogauti. Į Lietuvą ypač: į Druskininkų sanatorijas, Baltijos jūrą baltarusiai labai pamėgę. Dabar jau tikrai neatvažiuos“, – sakė V. Belitskaya.

Vis dėlto būtent režimo persekiojamiems žmonėms Lietuvos vizos buvo bene vienintelis išsigelbėjimas.

„Bet koks judėjimas tarp Europos Sąjungos ir Baltarusijos šiandien yra labai komplikuotas ir sudėtingas ne tik dėl politinių rizikų, bet ir todėl, kad tiesiog dokumentų tvarkymas tampa labai sudėtingas“, – kalbėjo Rytų Europos studijų centro vadovas Linas Kojala.

Opozicija skaičiuoja, kad režimas po kilusių neramumų yra sulaikęs daugiau kaip 50 tūkst. žmonių. Nemaža dalis kalinami ir dabar.