- LRT radijo laida „Ryto garsai“, LRT.lt
- Teksto dydis:
- Spausdinti
Merų postus užims nemažai nepartinių kandidatų, nes rinkimuose nebuvo naujų partijų, paprastai susirenkančių protesto balsus, atstovų, o senosiomis žmonės yra nepatenkinti, pastebi politikos ekspertai. Jų teigimu, vienos tradicinės partijos atstovams pakenkti galėjo ir pernelyg agresyvūs jų pačių veiksmai.
Nepartinių kandidatų laimėjimą ekspertai aiškina gana paprastai – Seimo rinkimuose tokius protesto balsus dažnai susirenka nauja partija. Kadangi naujų partijų nėra, merų rinkimuose protesto balsai atiteko nepartiniams kandidatams.
„Daliai visuomenės norisi tam tikrų naujų jėgų. Anksčiau, bent jau per kiekvienus Seimo rinkimus, turėdavome kokią nors naują partiją, kuri tuos rinkėjų balsus susirinkdavo. Dabar padaryti tam tikri suvaržymai, partijoms įeiti į „rinką“ yra sudėtinga“, – aiškina A. Ramonaitė.
Politikos apžvalgininkas Kęstutis Girnius savo ruožtu atkreipia dėmesį, kad šį kartą, priešingai nei visuomet, protesto balsus kandidatai susirinko miestuose.
Politologai Lauras Bielinis ir Bernaras Ivanovas pabrėžia, kad daugelis kandidatų per šiuos rinkimus itin stengėsi iškelti negatyvius oponentų bruožus. Jų nuomone, tai galėjo lemti kai kurių kandidatų pralaimėjimą.
„Konservatoriai labai ilgą laiką demonstravo pernelyg agresyvius ir galbūt nepagarbą konkurentams rodančius veiksmus. Tai tikrai nesudaro pozityvaus įvaizdžio ir gadina jų pačių reputaciją“, – tvirtina L. Bielinis.
Jie taip pat pastebi, kad kai kuriose savivaldybėse susidariusi situacija, kai meras atstovauja vienai politinei partijai, o savivaldybės taryba – kitai, gali pasitarnauti visuomenei. Politologų nuomone, tokia padėtis skatina polemiką ir viešumą, atvirumą visuomenei.
„Visuomenės interesų prasme tai – labai geras dalykas. Kai yra labai daug neformalaus susitarimo tarp skirtingų politinių grupių, visuomenės interesas nukenčia. Šiuo atveju yra nedidelė viltis, kad tiesiogiai išrinkti merai, priklausantys skirtingoms partijoms [nei savivaldybių tarybų nariai – LRT.lt], leis pakoreguoti susitarimų praktiką visuomenės interesų labui“, – sako B. Ivanovas.
Politikai ėmėsi varžytis vertybėmis
A. Ramonaitė pastebi, kad antrojo turo politinė kampanija buvo savotiškai įdomi tuo, kad staiga atsirado stiprus vertybinis elementas, kurį bandė panaudoti tiek Artūras Zuokas, tiek Andrius Kupčinskas. Jos teigimu, tai savivaldybių rinkimuose anksčiau nebūdavo pastebima.
„Tenka pripažinti ir tam tikrą Tėvynės Sąjungos-Lietuvos krikščionių demokratų nusileidimą liberalams. [...] Jeigu būtų 2012 m. Seimo rinkimai, tai neabejoju, kad Radvilė Morkūnienė būtų tikrai įveikusi Šarūną Gustainį. Dabar pritrūko balsų. Tai rodo rinkėjų persiskirstymą“, – priduria A. Ramonaitė.
Anot jos, balsai persiskirstė ne tik Liberalų sąjūdžio atžvilgiu, bet ir A. Zuoko vadovaujamos Lietuvos laisvės sąjungos, kuri, pasak A. Ramonaitės, matyt, pati nesitikėjo tokio gero rezultato.
Gerokai žemiau, nei įprastai, šiuose rinkimuose atsirado ir Darbo partija (DP). Jai ir partijai „Tvarka ir teisingumas“ K. Girnius prognozuoja saulėlydį. A. Ramonaitė konstatuoja, kad gyventojų nuotaikos DP atžvilgiu nebėra palankios, nepaisant to, kad ji turi gana stiprią partinę struktūrą.
„Atrodo, [DP – LRT.lt] galėjo tikėtis daug geresnių rezultatų šiuose savivaldos rinkimuose. Žinoma, nereikia atmesti ir naujos geopolitinės situacijos pasekmių. Jeigu į šiuos rinkimus žiūrėtume kaip į repeticiją prieš Seimo rinkimus, tai yra ženklai, verčiantys sunerimti šią partiją“, – sako A. Ramonaitė.
SUSIJĘ STRAIPSNIAI
-
Budrys: Lietuva neatmeta galimybės siųsti karių Kyjivui, jeigu jų būtų prašoma
Kyjivui paprašius Ukrainoje dislokuoti kai kurių Vakarų šalių, tame tarpe ir Lietuvos karius, šiuo klausimu būtų kalbamasi su sąjungininkais ir Lietuvos vėliava ten būtų, sako užsienio reikalų ministras Kęstutis Budrys. ...
-
Širinskienė: pakankamai realiai vertinu Žemaitaičio ultimatumą išeiti iš koalicijos6
Prie Demokratų sąjungos „Vardan Lietuvos“ prisijungusi Seimo vicepirmininkė Agnė Širinskienė mano, jog buvusio bendražygio, „Nemuno aušros“ pirmininko dar prieš šventes iškelti ultimatumai dėl g...
-
Seimas baigė pratęstą rudens sesiją
Seimas antradienį baigė pratęstą rudens sesiją. ...
-
Seimas priėmė rezoliuciją dėl Holokausto atminimo stiprinimo ir kovos su antisemitizmu4
Seimas antradienį pritarė rezoliucijai, kuria paminėjo svarbias Holokausto atminimo dienas ir įtvirtino įsipareigojimą kovoti su antisemitizmu, ksenofobija ir kitomis neapykantos formomis. ...
-
Trumpo inauguracijoje Lietuvos vadovai nedalyvaus3
Kitą savaitę vyksiančioje išrinktojo Jungtinių Valstijų (JAV) prezidento Donaldo Trumpo (Donaldo Trampo) inauguracijoje Lietuvos vadovai nedalyvaus. ...
-
Skvernelis: laisvadienio lapkričio 2-ąją gali nebelikti12
Į šventinių dienų sąrašą Sausio 13-ąją įtraukti siūlantis Seimo pirmininkas Saulius Skvernelis teigia, kad šiuo klausimu pirmiausia derėtų rasti bendrą parlamentarų sutarimą. Visgi, anot valdančiajai daugumai priklausančios...
-
Budrys: Pekinui būtų naivu tikėtis iš mūsų politinių nuolaidų dėl ambasados2
Užsienio reikalų ministras Kęstutis Budrys sako, jog Pekinui būtų naivu tikėtis politinių nuolaidų dėl ambasados Lietuvoje atkūrimo. ...
-
Seime – siūlymas išbraukti vieną nedarbo dieną
Seimo pirmininkui Sauliui Skverneliui pasiūlius į šventinių dienų sąrašą įtraukti Laisvės gynėjų dieną, Seimo liberalai nusitaikė į gegužės 1-ąją švenčiamą Tarptautinę darbo dieną. ...
-
Šimonytė „Teltonikos“ vadovo pareiškimus įvertino labai kategoriškai: girdėjau, jis religingas35
„Teltonikos“ įkūrėjui Arvydui Paukščiui užsimenant apie galimus buvusios Vyriausybės bandymus kenkti jo įmonių grupei, kadenciją baigusi premjerė Ingrida Šimonytė tikina – verslininko insinuacijos yra melas. Konservat...
-
Adamkaus medikai iš klinikų dar nepaleidžia
Buvęs Lietuvos vadovas Valdas Adamkus artimiausias dienas dar praleis Santaros klinikose, kur bus stebima jo sveikatos būklė, antradienį pranešė ligoninės administracija. ...