- BNS inf.
- Teksto dydis:
- Spausdinti
Seimas ketvirtadienį planuoja priimti naują Tautinių mažumų įstatymą.
Tokio įstatymo Lietuva neturi nuo 2010 metų, kai baigė galioti tuometinė įstatymo redakcija. Nė vienas bandymas priimti naują tautinių bendrijų teises reglamentuojantį įstatymą nebuvo sėkmingas.
Naujausią projektą parengė Teisingumo ministerija ir jį teikė Vyriausybė.
Jame apibrėžiama, kas yra tautinė mažuma, nustatomi jų švietimo, kultūros ir informacijos sklaidos teisiniai pagrindai, sąlygos ir tvarkos.
Tautinių mažumų atstovai kritikavo, kad naujasis įstatymas nesprendžia pagrindinių tautinių mažumų klausimų ir nekeičia niekaip tautinių bendrijų situacijos.
Teisingumo ministrės „laisvietės“ Ewelinos Dobrowolskos teigimu, įstatymas sudaro galimybę atskirti migracijos politiką nuo tautinėms mažumoms priklausančių Lietuvos piliečių.
„Taip, šitas įstatymas yra lakoniškas, jis apibrėžia pagrindinius principus – diskriminacijos draudimo, kultūrinės įvairovės, ne mažiau svarbi švietimo dalis“, – sakė ji Seime svarstant projektą.
„Šis įstatymas nereguliuoja dvikalbių lentelių, šis įstatymas nereguliuojama aptarnavimo kita kalba, šis įstatymas nereguliuoja asmenvardžių rašymo (...) – tie klausimai turi būti diskutuojami kitų įstatymų rėmuose“, – pabrėžė ministrė.
Projekte tautinei mažumai priklausantis žmogus apibrėžiamas kaip Lietuvos teritorijoje gyvenantis pilietis, kuriam būdinga kitokia nei lietuvių tautinė tapatybė ir kuris siekia ją išsaugoti.
Tautinę tapatybę įstatymu siūloma apibrėžti kaip asmens laisvai pasirenkamą tapatinimąsi su vieno iš savo tėvų ar senelių tautybe, grindžiamą jai būdingų savybių – kultūros, kalbos, tradicijų, papročių – visuma arba bent viena iš šių savybių.
Įstatymu būtų garantuojama, kad niekas negalėtų būti verčiamas įrodinėti savo priklausomybės tautinei mažumai, viešai atskleisti tautinės tapatybės ar atsisakyti priklausomybės tautinei mažumai.
Kiekvienam tautinės mažumos atstovui būtų užtikrinama teisė laisvai ir nevaržomai, privačiai ir viešai, žodžiu ir raštu vartoti savo kalbą.
Įstatyme taip pat numatyta teisė tautinės mažumos atstovui mokytis savo kalba.
Numatyta, kad valstybės institucijos ir įstaigos užtikrina sąlygas rengti tautinės mažumos gimtosios kalbos pedagogus, įsigyti vadovėlių bei kitų mokymo priemonių mokyti tautinių mažumų gimtosioms kalboms, tautinių mažumų atstovai turi teisę steigti nevalstybines švietimo įstaigas.
Nurodoma, kad tautinei mažumai priklausantys asmenys turi teisę puoselėti ir plėtoti savo kultūrą, tradicijas, papročius ir kalbą, jungtis į organizacijas ir partijas, turėti savo žiniasklaidos priemonių, skleisti jose informaciją savo kalba.
Projekte numatyta, kad tautinėms mažumoms priklausančių asmenų teisę spręsti kultūrinius, socialinius, ekonominius, švietimo ir kitus klausimus užtikrina Tautinių bendrijų taryba, kuri teikia siūlymus valstybės ir savivaldybės institucijoms, įstaigoms.
Projekte taip pat numatytas istorinių tautinių mažumų statutas – tai būtų nykstančios ir istorinės tėvynės, su kuria gali tapatintis šiuo metu, neturinčios tautinės bendrijos.
Jų kultūros, tradicijų, papročių ir kalbos išsaugojimu turėtų rūpintis valstybės ir savivaldybių institucijos.
SUSIJĘ STRAIPSNIAI
-
Trijuose mero rinkimuose dalyvauti nori penkiolika politikų
Penktadienį baigiantis terminui Vyriausiajai rinkimų komisijai (VRK) pateikti Jonavos, Joniškio ir Panevėžio mero rinkimuose keliamų kandidatų pareiškinius dokumentus, juose dalyvauti ketina 15 politikų. ...
-
Šakalienė Vokietijoje ragino didinti paramą Ukrainai
Ramšteino susitikime Vokietijoje dalyvavusi krašto apsaugos ministrė Dovilė Šakalienė ragino didinti paramą su Rusija kariaujančiai Ukrainai, pranešė Krašto apsaugos ministerija (KAM). ...
-
Ruginienės vienas patarėjų – naujienų agentūros ELTA verslo redaktorius1
Socialinės apsaugos ir darbo ministrės Ingos Ruginienės patarėju komunikacijai bus paskirtas naujienų agentūros ELTA verslo redaktorius Ignas Dobrovolskas. ...
-
Žiniasklaida: kandidatui į TS-LKD lyderius – visai nauja pareigybė NMA2
Iki praėjusių metų rugpjūčio tuometinio žemės ūkio ministro Kęstučio Navicko patarėju dirbęs, į Tėvynės Sąjungos-Lietuvos krikščionių demokratų (TS-LKD) pirmininkus kandidatuojantis konservatorius Daivaras Rybakovas trečiadienį prad...
-
Valdžios „Santa Barbara“: Žemaitaitis džiaugiasi ir graudinasi dėl to, kas vyksta7
Ar „Santa Barbara“ valdžioje artėja prie pabaigos? Pagrindinis veikėjas Remigijus Žemaitaitis atsitraukia nuo reikalavimo, kad Saulius Skvernelis į Seimo vicepirmininkus skirtų būtinai jį. Tad atrodytų, drama baigiasi, bet nebūtinai,...
-
Dėl TS-LKD lyderio – rimta kova: Kubiliaus ir Degutienės nuomonės radikaliai išsiskyrė12
Buvę ir esami konservatorių lyderiai partijos pirmininko rinkimuose palaikymą žada dviem kandidatams – Laurynui Kasčiūnui bei Radvilei Morkūnaitei-Mikulėnienei. ...
-
Apie Valdo Adamkaus sveikatos būklę – naujausia žinia26
Kadenciją baigęs Lietuvos prezidentas Valdas Adamkus beveik savaitę gydomas Santaros klinikose. Planuojama, kad jis bus stebimas iki savaitgalio. ...
-
Teismas panaikino „valstiečiams“ nepalankų sprendimą
Regionų administracinis teismas panaikino Vyriausiosios rinkimų komisijos (VRK) sprendimą pripažinti Lietuvos valstiečių ir žaliųjų sąjungą (LVŽS) pažeidus Rinkimų kodekso nuostatas. ...
-
„Čekiukų“ byloje nuteistai Marijampolės politikei Pituškienei prokuroras prašo didesnės bausmės1
Marijampolės rajono savivaldybės tarybos narės Vaidos Pituškienės „čekiukų“ byloje nuosprendžiu liko nepatenkintos abi šalys: apeliacinius skundus parašė ir prokuroras, ir nuteistoji. Prokuroras prašo dvigubai di...
-
Profsąjungos veikėjas savų nuodėmių nemato?
Dėl neteisėto atleidimo naująjį aplinkos ministrą protestais gėdinęs Regionų profesinių sąjungų federacijos pirmininkas Audrius Gelžinis, atrodo, ir pats ne be panašios nuodėmės. ...