- Raminta Majauskaitė, ELTA
- Teksto dydis:
- Spausdinti
Seimo rinkimuose dalyvaujančios politinės partijos savo kampanijoms surinko per 3,2 mln. eurų. Vyriausiosios rinkimų komisijos (VRK) duomenimis, pilniausia sąskaita galėjo pasidžiaugti valdančiąją daugumą sudarantys Tėvynės sąjunga-Lietuvos krikščionys demokratai (TS-LKD).
Kaip nurodoma VRK interneto puslapyje, konservatorių rinkiminėje sąskaitoje – daugiau kaip 735 tūkst. eurų. Didžioji dalis šios sumos – 400 tūkst. eurų – pačios partijos skirtos lėšos, 300 tūkst. eurų – gauti valstybės biudžeto asignavimai, o likusi dalis – fizinių asmenų suaukotos lėšos.
Toliau rikiuojasi beveik 475 tūkst. eurų sukaupusi Demokratų sąjunga „Vardan Lietuvos“. Beveik 269 tūkst. eurų partijai suaukojo fiziniai asmenys, dar per 100 tūkst. eurų – patys kandidatai iš savo nuosavų lėšų. Taip pat 86 tūkst. rinkimams skyrė pati politinė jėga, o dar 19 tūkst. eurų gavo iš valstybės biudžeto asignavimų.
Tuo metu Lietuvos lenkų rinkimų akcija-Krikščioniškų šeimų sąjunga (LLRA-KŠS) vien iš savo turimų lėšų parlamento rinkimams skyrė 350 tūkst. eurų.
Daugiau kaip 270 tūkst. eurų Seimo rinkimams surinko Lietuvos valstiečių ir žaliųjų sąjunga (LVŽS). Didžiausią šios sumos dalį – 150 tūkst. eurų – sudaro iš valstybės biudžeto asignavimų gauti finansai. Politinei jėgai per 78 tūkst. eurų skyrė fiziniai asmenys, 40 tūkst. eurų – partijos kandidatai iš savo nuosavų lėšų, o kiek mažiau nei 2 tūkst. eurų – pati partija.
Tris partijas subūrusi Taikos koalicija savo rinkiminėje sąskaitoje bendrai sukaupė 235 tūkst. eurų lėšų. Šią koaliciją sudaranti Darbo partija iš valstybės asignavimų gavo 120 tūkst. eurų, beveik visos kitos atskirai koaliciją sudarančių politinių jėgų lėšos – 97 tūkst. eurų – rinkimams yra gautos iš fizinių asmenų.
VRK duomenimis, Liberalų sąjūdis Seimo rinkimams surinko beveik 225 tūkst. eurų. Kiek daugiau kaip 115 tūkst. eurų yra skirti iš politinės jėgos lėšų, per 76 tūkst. eurų yra suaukoję fiziniai asmenys, o daugiau kaip 33 tūkst. eurų savo nuosavų finansų yra skyrę patys partijos kandidatai.
Rinkiminėje Laisvės partijos sąskaitoje taip pat sukaupti beveik 225 tūkst. eurų. Politinei jėgai 125 tūkst. eurų suaukojo fiziniai asmenys, 6 tūkst. eurų iš nuosavų lėšų skyrė patys kandidatai, o kitas lėšas – 94 tūkst. eurų – rinkimams numatė pati partija.
Seimo rinkimams partija „Nemuno aušra“ surinko daugiau kaip 200 tūkst. eurų. Daugiau kaip pusę šios sumos – 105 tūkst. eurų politinei jėgai skyrė jos kandidatai, beveik 90 tūkst. suaukojo fiziniai asmenys, o pati partija iš savo lėšų skyrė per 6 tūkst. eurų.
Tuo metu Lietuvos socialdemokratų partija (LSDP) parlamento rinkimams sukaupė kiek daugiau kaip 188 tūkst. eurų. Didžioji dalis šių lėšų – 110 tūkst. eurų – gauta iš valstybės biudžeto asignavimų. Politinė jėga rinkimams skyrė per 43 tūkst. eurų, 31,5 tūkst. eurų suaukojo fiziniai asmenys, o 3 tūkst. eurų – patys kandidatai.
Anot VRK, Seimo rinkimams Lietuvos regionų partija yra surinkusi per 134 tūkst. eurų. Didžioji dalis šios sumos – 79 tūkst. eurų – politinės jėgos lėšos. Be to, apie 28 tūkst. eurų yra suaukoję patys kandidatai, panašią sumą – 27 tūkst. eurų – fiziniai asmenys.
Toliau rikiuojasi Nacionalinis susivienijimas. Politinė jėga rinkimams sukaupė 100 tūkst. eurų. Partijos finansų tam skirta per 75 tūkst. eurų. Taip pat beveik 19 tūkst. eurų yra fizinių asmenų aukos, o 6 tūkst. eurų – kandidatų lėšos.
Tautos ir teisingumo sąjunga (centristai, tautininkai) surinko beveik 59 tūkst. eurų. Partija 34 tūkst. eurų gavo iš pačių kandidatų, o per 21 tūkst. eurų iš fizinių asmenų. Pati politinė jėga rinkimams skyrė 3,5 tūkst. eurų.
Lietuvos žaliųjų partija savo rinkiminėje sąskaitoje sukaupė beveik 58 tūkst. eurų. Didžiąją dalį sumos – daugiau kaip 28 tūkst. eurų – sudaro kandidatų skirtos lėšos, per 20 tūkst. eurų rinkimams numatė pati politinė jėga, o 9 tūkst. eurų suaukojo fiziniai asmenys.
Be to, partija „Laisvė ir teisingumas“ parlamento rinkimams surinko kiek daugiau kaip 11 tūkst. eurų, o Lietuvos liaudies partija – per 9 tūkst. eurų.
ELTA primena, kad pagrindinė Seimo rinkimų diena yra spalio 13-oji, sekmadienis. Antras rinkimų turas planuojamas spalio 27 dieną.
SUSIJĘ STRAIPSNIAI
-
Kauno meras kreipėsi į pareigūnus: „Žalgirio“ pergalės turi teikti džiaugsmą, o ne susiskaldymą133
Kauno miesto meras Visvaldas Matijošaitis kreipėsi į teisėsaugininkus dėl praėjusio penktadienio incidento. ...
-
S. Skvernelis: planuojama, kad naujoji Vyriausybė prisieks gruodžio 12 dieną2
Planuojama, kad naujos sudėties Vyriausybė prisieks ir jos programa Seime bus patvirtinta gruodžio 12 dieną, sako Seimo pirmininkas Saulius Skvernelis. ...
-
G. Paluckas įvardijo visus „Nemuno aušros“ kandidatus į ministrus14
Paskirtasis premjeras Gintautas Paluckas įvardijo visus „Nemuno aušros“ kandidatus į ministrus. ...
-
G. Nausėda pasveikino U. von der Leyen EP patvirtinus naują Europos Komisiją4
Prezidentas Gitanas Nausėda trečiadienį pasveikino Europos Komisijos (EK) pirmininkę Ursulą von der Leyen (Urzulą fon der Lajen) naujosios Europos Komisijos patvirtinimo proga. ...
-
Vilniaus miesto tarybos opozicijos lyderiu paskelbtas V. Sadauskas
Vilniaus miesto taryboje trečiadienį opozicijos lyderiu paskelbtas „Laisvės ir teisingumo“ frakcijos seniūnas Vydūnas Sadauskas. ...
-
Aplinkos ministru „aušriečiai“ siūlo skirti Gamtos tyrimų centro vadovą S. Podėną
Valdančioji partija „Nemuno aušra“ siūlo Gamtos tyrimų centro vadovą Sigitą Podėną skirti į aplinkos ministro pareigas. ...
-
Lietuva jungiasi prie deklaracijos dėl povandeninių kabelių saugumo
Dažnėjant įvairiems incidentams Baltijos jūroje, kai pažeidžiami povandeniniai kabeliai ar kita infrastruktūra, Lietuva jungiasi prie deklaracijos, kuria siekiama užtikrinti šių kabelių saugumą. ...
-
Klausimas už milijoną: su kuriuo Lenkijos rinkimų nugalėtoju būtų lengviau susikalbėti Lietuvai?8
Netrukus startuos Lenkijos prezidento rinkimų kampanija, kurioje bus du aiškūs favoritai – liberalias ir kairiąsias jėgas atstovaujantis Varšuvos meras Rafalas Trzaskowskis ir dešiniųjų kandidatas Karolis Nawrockis. ...
-
K. Budriui rengiantis dirbti URM, Prezidentūroje – nauji patarėjai nacionaliniam saugumui2
Prezidento Gitano Nausėdos vyriausiajam patarėjui nacionalinio saugumo klausimais Kęstučiui Budriui ruošiantis naujoms užsienio reikalų ministro pareigoms, šalies vadovo komandoje jau dirba du nauji šios srities patarėjai. ...
-
L. Kasčiūnas apie lėktuvo avariją: jokių ženklų, kad tai gali būti sabotažo aktas1
Laikinasis krašto apsaugos ministras Laurynas Kasčiūnas tikina, kad pirminė analizė rodo, jog DHL lėktuvo avarija nebuvo nulemta sabotažo akto. Pasak jo, tokią preliminarią išvadą leidžią daryti pirminė analizė ir pokalbiai su i&scar...