Opozicinė „Tvarkos ir teisingumo“ partija, anot jos lyderio Remigijaus Žemaitaičio, tokį susitarimą pasirašytų su kita išlyga – dėl didesnio kariuomenės lėšų panaudojimo skaidrumo, informacijos apie pirkimus teikimo visuomenei, taip pat dėl proporcingo lėšų skyrimo ne tik kariuomenei, bet ir nekonvencinio puolimo atveju itin svarbiai Viešojo saugumo tarnybai.

„Tikrai būčiau už 2,5 proc., jei mes žinotumėme apie jų panaudojimą (...). Dabar paklausus, kaip panaudota 1,7 proc. BVP gynybai skirtų pinigų, niekas nepasakys. Nupirkome „bokserius“, o pasirodo, remontai, priežiūra bus ne Lietuvoje“, – aiškino R.Žemaitaitis.

Lietuvos lenkų rinkimų akcijos - Krikščioniškų šeimų sąjunga (LLRA-KŠS) siūlytų į susitarimą įrašyti ir tai, jog bus užtikrintas gynybos pramonės sukūrimas Lietuvoje.

„Čia ne skaičius dėl skaičiaus, reikia žiūrėti į turinį. Jei pirksime „auksines“ šakutes, mes nepalaikysime, – BNS sakė LLRA-KŠS vadovas Valdemaras Tomaševskis. – Jei bus labai konkreti programa, kad inicijuojamas karinės pramonės atsiradimas Lietuvoje, kad būtų galima gaminti šaudmenis, techniką, tada, aišku, jei tai bus susiejama su impulsu pramonei. Taip, tuomet galima šį skaičių įvardyti.“

2014 metais pasirašydamos susitarimą partijos sutarė kasmet didinti finansavimą krašto apsaugai, kad jis ilgainiui sudarytų 2 proc. BVP. Dabartinė Vyriausybė įsipareigojo 2 proc. BVP pasiekti 2018 metais. 

NSGK šią savaitę priėmė protokolinį nutarimą, kad reikia atnaujinti 2014-ųjų partijų susitarimą. Komiteto pirmininkas „valstietis“ Vytautas Bakas argumentuoja, kad papildomų lėšų reikia ir kibernetiniam saugumui užtikrinti, pasirengti įvesti visuotinį šaukimą.

Prezidentė Dalia Grybauskaitė yra sakiusi, kad krašto gynybos finansavimas ateityje išliks svarbus, o jo dydis priklausys nuo „geopolitinių iššūkių ir grėsmių bei šalies finansinių galimybių“.

Seimas antradienį patvirtino atnaujintą Nacionalinio saugumo strategiją, joje numatyta, kad krašto apsaugos finansavimas 2 proc. BVP pasieks vėliausiai 2018 metais, bus užtikrinamas tolygus tolesnis finansavimas. Prezidentės atstovė Daiva Ulbinaitė pažymi, kad būtent „todėl „prisirišti“ prie konkrečių skaičių nėra tikslinga“.

Siūlymą numatyti konkretų skaičių gynybai 2020-aisiais palaiko LVŽS vedlys rinkimuose premjeras Saulius Skvernelis, sakydamas, kad tai yra svarbi žinia ir užsienio partneriams.