Pasak jų, ištikimą rinkėjų ratą turintys konservatoriai ir socialdemokratai ir nedėdami didelių pastangų gali tikėtis būti šių rinkimų favoritais. Visgi Laisvės partijos politinei ateičiai, politologų įsitikinimu, pasirodymas šiuose rinkimuose gali tapti lemiamas.

Sėkmę žada konservatoriams ir socialdemokratams

Vytauto Didžiojo Universiteto (VDU) docentas, politologas Ignas Kalpokas atkreipia dėmesį, kad Europos Prlamento rinkimai tiek politikams, tiek visuomenei yra trečiarūšiai. Tai, pasak jo, indikuoja išskirtinai vangi rinkiminė kampanija.

„Toks vaizdas, kad turime trečiarūšius rinkimus, kur didžiosios politinės partijos neatrodo labai suinteresuotos dėti resursus, nes jos ir taip turi atpažįstamus žmones, turi aiškiau apibrėžtus rinkėjus, kurių tikėtina, kad bent dalis ateis. O mažesnė politinės organizacijos tų resursų turi ne tiek daug, ypač kalbant apie tas, kurios negauna biudžeto dotacijų“, – Eltai teigė I. Kalpokas.

Todėl politologas mano, kad daugelis pagrindinių politinių partijų šiuos rinkimus vertina kaip galimybę išsiųsti ryškias politines asmenybes užtarnauto poilsio.

„Tai čia yra rinkimai, kuriuose tikimasi išsisukti labai pigiai, išsiųsti po keletą gerai atpažįstamų asmenybių į Europos Parlamentą“, – akcentavo jis, prognozuodamas, kad šių rinkimų aktyvumas sieks vos 20-30 proc.

Visgi I. Kalpokas akcentuoja, kad toks abejingumas yra politiškai mažų mažiausiai neatsakingas.

„Europos Parlamentas yra atsakinga institucija, tai yra vienintelė europinė institucija, kur mes tiesiogiai renkame savo atstovus ir nežiūrėti į tai rimtai yra, man atrodo, politiškai neatsakinga“, – pabrėžė jis.

Politologas prognozuoja, kad šių rinkimų rezultatai turėtų būti palankiausi didžiosioms politinėms jėgoms – konservatoriams ir socialdemokratams.

„Tikrai galima tikėtis, kad šituose rinkimuose dominuos socialdemokratai ir konservatoriai. Vis tiek Tėvynės sąjunga turi savo ištikimą rinkėją. Taip, šios partijos rinkėjas bus pavargęs, nes tikrai eis 26 d. balsuoti už Šimonytę. Bet tai yra drausmingi rinkėjai, kurie ateis ir esant mažam aktyvumui. Būtent tai gali leisti konservatoriams pasirodyti neproporcingai gerai“, – sakė I. Kalpokas.

„Tai tikrai nenustebčiau, jeigu Tėvynės sąjunga ir socdemai surinktų po maždaug 30 proc. balsų ir būtų dvi dominuojančios jėgos“, – teigė jis.

VDU docentas mano, kad šiuose rinkimuose laimėti po mandatą taip pat gali tikėtis Liberalų sąjūdis, Lietuvos valstiečių ir žaliųjų sąjunga ir Demokratų sąjunga „Vardan Lietuvos“.

Laisvės partijai rinkimai gali būti lemiami

Visgi I. Kalpokas atkreipia dėmesį, kad šie rinkimai gali tapti lemiamais Laisvės partijos politinei ateičiai.

„Aš labai skeptiškai žiūriu į jų galimybes įšokti į mandatų traukinį, bet jeigu jie neparodo nieko trečius rinkimus iš eilės (...), tai didžiulis klausimas apie partijos ateitį“, – akcentavo I. Kalpokas.

„Nes jeigu partijos rinkėjai matys, kad ateina vieną kartą balsuoti, nieko nesigauna, ateina antrą kartą balsuoti, nieko nesigauna, trečią kartą – ir nieko nesigauna, tai kokio velnio jiems vargintis dar ketvirtą kartą eiti į Seimo rinkimus“, – savo nuomone pasidalino VDU docentas.

Vyrauja požiūris, kad EP yra savotiškas „politikų pensininkų rojus“

Savo ruožtu Klaipėdos universiteto politologė Gabrielė Burbulytė-Tsiskarishvili teigia, kad EP parlamento rinkimai Lietuvoje yra ypač nepopuliarūs dėl to, kad šalies gyventojų deleguoti europarlamentarai yra praktiškai nematomi.

„Per visą penkerių metų kadenciją mes labai mažai matome ir jaučiame visuomenėje, kad mūsų išrinkti atstovai – kurie ir dirba ne nacionaliniu principu, o partiniu principu – „atneštų“ Europos Parlamentą į Lietuvą“, – Eltai teigė G. Burbulytė-Tsiskarishvili.

„O dar prisiminkime, kad turime keletą dabartinių europarlamentarų, kurių balsavimai kontroversiškai buvo vertinami Lietuvoje, vieną, kur gandai sklando, kad apskritai leidžia laiką Tailande, o ne savo darbo vietoje“, – akcentavo ji.

Todėl, pasak politologės, visuomenėje ir vyrauja požiūris, kad EP yra savotiškas „politikų pensininkų rojus“.

G. Burbulytė-Tsiskarishvili įsitikinusi, kad norint reikšmingai pakelti šių rinkimų aktyvumą, reikia Lietuvos gyventojų išrinktiems europarlamentarams stengtis būti labiau matomiems visos kadencijos metu. Visgi, pasak jos, šiek tiek padidinti susidomėjimą rinkimais europarlamentarai gailėtų dar ir šios rinkiminės kampanijos metu.

„Po prezidento rinkimų turėtų šiek tiek atsigauti politikų aktyvumas ir galbūt jiems pavyks pritraukti daugiau visuomenės dėmesio. Nes nuo to, kiek politikai investuos dėmesio šiems rinkimams, tiek mes ir turėsime prie balsadėžių atėjusių žmonių“, – sakė ji.

Politologė taip pat antrina I. Kalpokui, jog šie rinkimai bus neabejotinai palankiausi didžiosioms politinėms jėgoms.

„Kuo rinkimų aktyvumas yra mažesnis, tuo jis yra palankesnis toms politinėms jėgoms, kurios ir turi savo rinkėjus „fundamentalistus“ – tai yra didžiosios, senosios politinės jėgos. Ir tai tikrai nėra palanku mažoms, naujesnėms, nesančioms parlamente politinėms jėgoms“, – teigė G. Burbulytė-Tsiskarishvili.

„Tai tos partijos, kurios turi išsiugdę savo rinkėją, joms ir galima prognozuoti pagrindines vietas“, – apibendrino ji.

Rinkimai į EP vyks šių metų birželio 9 dieną.