„Reikalavimais ar ultimatumais mes tikrai nebendraujame, nors galbūt kai kam susidaro šiek tiek kitoks įspūdis. Bet aš tos savitvardos arba tvirtumo tikrai reikalausiu iš koalicijos, kai bus priiminėjami svarbūs sprendimai – ar tai būtų pensijų kaupimo pertvarka, ar tai būtų švietimo sistemos, ar regionų politikos klausimai. Čia tikrai reikės pademonstruoti tvirtumą ir politinę išmintį“, – antradienį LRT radijui sakė G. Paluckas.

„Nematau jokio reikalo kumščiu daužyti į stalą, nes mūsų politinė kultūra remiasi konsensusu, dialogu, o ne kažkieno tramdymu ar reikalavimu tramdytis“, – dėstė jis, dėkodamas prezidentui už dėmesį koalicijai.

Kaip skelbta anksčiau, pirmadienį TV3 televizijai prezidentas G. Nausėda teigė manantis, jog premjeras galėtų pareikalauti „tam tikros savitvardos“ iš ultimatumus koalicijos partneriams keliančio „aušriečių“ pirmininko.

Nematau jokio reikalo kumščiu daužyti į stalą, nes mūsų politinė kultūra remiasi konsensusu, dialogu, o ne kažkieno tramdymu ar reikalavimu tramdytis.

„Aš manau, kad ir ponas Paluckas galėtų labai aiškiai pareikalauti iš pono Žemaitaičio tam tikros savitvardos ir tiesiog orientavimosi į tuos dalykus, kurie svarbiausi Lietuvai“, – sakė G. Nausėda.

„Nėra taip, kad vienas žmogus galėtų lemti Lietuvos situaciją. Nors kartais, vartant žiniasklaidos puslapius, man susidaro įspūdis, kad nieko Lietuvoje įdomaus nevyksta, tik vienos asmenybės išsidirbinėjimai“, – akcentavo šalies vadovas.

Ragina leisti situaciją spręsti koalicinei tarybai

Įtampos valdančiosios daugumos gretose kilo dar prieš Kalėdas, kai ambicijas į Seimo vicepirmininko postą išreiškęs R. Žemaitaitis pagrasino, jog priešingu atveju „Nemuno aušra“ pasitrauks iš koalicijos.

Pirmadienį jis žurnalistams patikino – tikimybė, kad „aušriečiai“ paliks daugumą, yra tikėtina ir siekia 80 proc.

„Variantas išėjimo yra realus ir apie 80 proc. tikėtinas, kad įvyks, jei (koalicijos partneriai – ELTA) nesilaikys susitarimo“, – sakė R. Žemaitaitis.

G. Paluckas savo ruožtu pažymi – koalicinė taryba išspręs kilusius ginčus.

„Dėl tų procentų – sakyčiau, kad situacija gerėja, nes dar prieš porą savaičių Remigijus sakė, kad išeisime iš koalicijos. Dabar jau yra 80 procentų. Tai gal mes, galų gale, nematuokime pačios situacijos įvairiausiais pareiškimais ar antraštėmis, o vis tiktai leiskime koalicinei tarnybai išspręsti šį klausimą, priimti sprendimus, kurie bus visiems įpareigojantys. Ir šis klausimas bus tokiu būdu suvaldytas“, – paaiškino premjeras.

ELTA primena, kad įtampos darbus vos pradėjusios valdančiosios daugumos gretose kilo po to, kai R. Žemaitaitis pareiškė, jog „aušriečiai“ trauksis iš koalicijos, jeigu Seimui nebus pateikta jo kandidatūra į parlamento vicepirmininkus.

Anksčiau koalicijos partneriai teigė, kad „Nemuno aušros“ lyderis į Seimo vicepirmininko pareigas galėtų būti teikiamas tik tuomet, kai išsispręs jo teisinės problemos. Visgi, R. Žemaitaitis tikina manąs, kad, panaikinus jo teisinę neliečiamybę, trukdžių siekti Seimo vicepirmininko pareigų – nebeliko.

Koalicinė taryba prieš Kalėdas aptarė susiklosčiusią situaciją. Politikai žada toliau tęsti diskusijas bei ieškoti galimų situacijos sprendinių.

Tiesa, netrukus po to R. Žemaitaitis LRT televizijai pareiškė, kad partijai „Vardan Lietuvos“ deleguota Seimo pirmininko pozicija galėtų atitekti jo atstovaujamai politinei jėgai. Pasak „aušriečio“, toks žingsnis bus svarstomas, jei dabartinis parlamento vadovas, demokratas S. Skvernelis, atsisakys teikti jo kandidatūrą į Seimo vicepirmininkus.

„Jei į Seimo pirmininko pavaduotojus neteikiamas Remigijus Žemaitaitis, tai partija galėtų duoti visai kitą asmenį į Seimo pirmininkus, kad ta pozicija grįžtų į „Nemuno aušros“ poziciją“, – LRT televizijai penktadienį teigė R. Žemaitaitis.

G. Paluckas tikina, kad konflikto su prezidentu dėl atstovavimo EVT nebus

Premjeras teigia nematantis poreikio keisti šiuo metu galiojančią atstovavimo Europos Vadovų Taryboje (EVT) tvarką. Pasak jo, prezidentas G. Nausėda šiame Europos lyderių formate tinkamai atstovauja visos Lietuvos poziciją.

„Aš vadovaujuosi principu – kas nėra sugedę, nereikia pulti taisyti“, – LRT radijui teigė G. Paluckas.

„Konflikto tikrai nėra, nes čia nėra pagrindo konfliktui. Tiesiog yra labai daug darbų, kuriuos reikia padaryti ir Vilniuje, ir Briuselyje. Ir pamėginti (...) viena sėdyne apsėsti visko, aš tiesiog nematau tam jokio politinio reikalo“, – akcentavo Vyriausybės vadovas.

Pasak ministro pirmininko, šalies vadovas tinkamai atstovauja Lietuvos interesus Europoje.

„Taip, didžioji dalis atstovų Europos Vadovų Taryboje yra ministrai pirmininkai, kurie vienaip ar kitaip yra didele dalimi atsakingi ne tik už šalies vidaus politiką, bet ir už ūkį, ir finansus, ir kitus reikalus, kurie savo ruožtu (...) sprendžiant klausimus Europos mastu reikalauja tam tikro suderinimo ir detalaus žinojimo. Bet čia yra labai svarbus tarpinstitucinis bendradarbiavimas – kaip pozicijos yra suderinamos tarp Seimo, Vyriausybės ir Prezidentūros“, – akcentavo G. Paluckas.

„Tai prezidentas puikiausiai atstovauja Europos Vadovų Taryboje Lietuvos poziciją – ne savo, ne Vyriausybės, ne Seimo, o Lietuvos poziciją. Tai kol tai nėra sugedę, taisyti, matyt, ir nereikia“, – pabrėžė jis.

ELTA primena, kad diskusijos dėl atstovavimo EVT tęsėsi visą praėjusią kadenciją. Šiuo metu galiojančia tvarka nepatenkinti konservatoriai ragino sudaryti galimybę Lietuvą šiame europiniame formate atstovauti ir Vyriausybės vadovui, priklausomai nuo ES viršūnių aptarinėjamų temų. Tačiau prezidentas šias iniciatyvas pavadino netoleruotinomis ir nepriimtinomis.

Šį klausimą išspręsti buvo pasiūlyta priimant atstovavimą EVT reglamentuojantį įstatymą. Visgi, vėliau nuo šios iniciatyvos valdantieji atsitraukė.

G. Paluckas: mažesnių klasių finansavimo regionuose našta valstybė dalysis su savivalda

Premjeras socialdemokratas G. Paluckas sako, kad Vyriausybė rengiasi dalytis mažesnių gimnazijos klasių regionuose finansavimo našta su savivaldybėmis.

Nuo pernai Lietuvoje galioja taisyklė, užtikrinanti valstybinį finansavimą tik toms gimnazijų klasėms, kuriose mokosi ne mažiau kaip 21 mokinys.

Pasak G. Palucko, klasės regionuose galėtų būti ir mažesnės, tačiau tokiu atveju jos turės būti iš dalies finansuojamos iš savivaldybių biudžetų.

„Keičiamu (Vyriausybės – BNS) nutarimu būtų numatoma, kad išlieka proporcingas (valstybės – BNS) dalinis finansavimas, tačiau kitą finansavimo dalį turėtų rasti savivalda, kad dėl tokio politinio sprendimo būtų pasidalytos atsakomybės ir rizikos“, – LRT radijui antradienį sakė ministras pirmininkas.

Aptarti šio klausimo jis antradienį susitiks su švietimo, mokslo ir sporto ministre Raminta Popoviene.

„Šiandien turime netgi teisminių procesų tarp savivaldybių ir Vyriausybės, nes kai kurių Vyriausybės nutarimų savivalda nėra pajėgi įgyvendinti neuždarydama vienos ar kitos mokyklos, kurios turi perspektyvą veikti“, – teigė premjeras.

Pasak jo, peržiūrėti ankstesnės valdžios sprendimą dėl mokinių skaičiaus gimnazijų klasėse žadėta dar per rinkimų kampaniją pernai.

Kiekybiniai kriterijai trečios gimnazijos klasės formavimui, kai mažiausias mokinių skaičius klasėje gali būti 21-as, įsigaliojo nuo šių metų rudens.