Politinė komunikacija, anot politologo, nėra tokia svarbi, kiek svarbūs yra patys procesai.

„Žinoma, vadovų pokalbiai yra svarbūs, tačiau, matyt, situacija gali plėtotis ir nepaisant tų pokalbių. Sunku pasakyti, kokius valstybė viena ar kita turi tikslus. Kiek aš matau, Rusija šiuo metu daugiau taiko savo vidiniam vartojimui tuos veiksmus, kuriuos daro, ir faktiškai nėra suinteresuota tartis. Tai rodo didžiulę propagandos kampaniją pačioje šalyje. Taip kad, pokalbiai svarbūs, tačiau procesai yra daug didesni, grėsmingesni, nei gali išsemti vienas ar kitas pokalbis, susitikimas“, – kalbėjo S. Spurga.

Ar po kelių mėnesių galimybių paso klausimas Konstitucinio Teismo prasme bus toks svarbus, koks yra šiandien, S. Spurga atsakė, kad tai sprendimas, kurio laukiame, ir jis išliks toks pat aktualus.

„Bus svarbus bet kokiu atveju. Tai svarbus sprendimas, kurio laukiame, tačiau norėčiau atkreipti dėmesį, kad šitas Konstitucinio Teismo sprendimas bus teisinis. Įvertins galimybių paso atitikimą Konstitucijos nuostatoms. Tai, ko tikisi žmonės, tai yra, jie gal mano, kad bus vertinama jo prasmė ir tikslingumas ar kažkokie kiti dalykai. Dar liūdniau, kad, atrodo, taip traktuoja ir Respublikos Prezidentas, kuris paragino Konstitucinį Teismą greičiau priimti sprendimą. Bet man atrodo, kad prioritetas yra teisingam sprendimui ir teisiniam procesui. Toks Prezidento raginimas nėra numatytas jokiuose Teisės aktuose. Konstitucijoje jis neturi jokios galios, o tai yra politiko, išklausiusio nuomonę, raginimas, kuris turi politinį atspalvį. O politikos ir teisės mišinys tikrai nieko gero neduoda“, – kalbėjo vyras.

Saulius Spurga / J. Elinsko / BNS nuotr.

Apie ateinančius metus politologas atsiliepė pozityviai – metai bus geri, tačiau nebus išvengta ir iššūkių.

„Kadangi mes kalbamės Naujųjų metų išvakarėse, gal bus galima iš šiek tiek plačiau pažvelgti į Lietuvą. Ateinantys metai bus geri todėl, kad Lietuva, vis dėlto, jau yra „pagavusi ritmą“, jos visuomenė jau gana brandi, jos verslas, kaip bebūtų, atsistojo „ant bėgių“. Padėtis yra nebloga tuo požiūriu, kad tos bręstančios visuomenės kryptį sugadinti yra sunkoka. Jeigu kalbėtume apie konkrečius iššūkius, tai jie yra dideli ir rimti. Mes matome, kad net kelios krizės užgriuvo šalį ir jos kitais metais taip lengvai nepasitrauks. Tos krizės susijusios ne tiek su Lietuva – tai yra pasaulinės krizės: tai yra ir pandemija, ir energetinė krizė, ir migracijos krizė, kuri pas mus išryškėjusi kaip atskiras hibridinio karo elementas. Vis dėlto, migracijos problema yra pasaulyje, ir ji tik aštrės. Dar pridėkime globalaus atšilimo ir demokratijos krizes visame pasaulyje, ir matysime tokį jau „linksmą“ vaizdą“, – aiškino S. Spurga.

Lietuva, vis dėlto, jau yra „pagavusi ritmą“, jos visuomenė jau gana brandi, jos verslas, kaip bebūtų, atsistojo „ant bėgių“.

Anot pašnekovo, 2021-ieji politikai pokyčių beveik neatnešė.

„Politikai šitie metai, jei kalbėtume apie Lietuvos politiką, šiai Vyriausybei, kaip matote, padėtis išliko stabili. Tenka pasakyti, kad tai yra, kas buvo ir gero, ir blogo, beveik ir sutampa. Tų pokyčių beveik nebuvo, tai kiekvienas gali pasakyti, ar jam tai gerai, ar ne. Tie, kurie norėjo pokyčių, jie nesulaukė, bet pokyčiai gali būti, deja, ne tik į gerą pusę. O pasaulis, be abejo, visiems laikams bus pažymėtas pandemijos ženklu. Amerikoje padangė, galbūt, šiek tiek pragiedrėjo, jeigu mes žvelgtume į tai, ko mes tikimės iš savo didžiojo partnerio“, – svarstė politologas.