- Paulius Perminas, BNS
- Teksto dydis:
- Spausdinti
Premjerė Ingrida Šimonytė norėtų, jog šios kadencijos metu pavyktų ratifikuoti Stambulo konvenciją.
„Norėčiau, nes šiaip jau konvencija yra Seime. Ji buvo pateikta Seimui prezidentės Grybauskaitės, jos dekretu ji buvo perduota į Seimą, ir ratifikavimo procesas galėtų prasidėti“, – Žinių radijui ketvirtadienį kalbėjo ministrė pirmininkė.
„Taip yra ten diskusijų apie vertimą, kuris gal kažkam skamba taip, tarsi ten sukuria kažkokį 150 lyčių ar kažkokių kitų keistų interpretacijų, kurias mes girdime ir kitose šalyse ir kurių šaltinis, man atrodo, yra į rytus, nes tai yra lygiai tas pats naratyvas, kuris klaidžioja visur po Europą, kad ratifikavus šią konvenciją atsiras kažkokios keistos lytis, kurių šiaip gamtoje nėra, ta prasme toks nesusipratimas, visiškas neigimas tikros konvencijos esmės“, – dėstė ji.
Norėčiau, nes šiaip jau konvencija yra Seime. Ji buvo pateikta Seimui prezidentės Grybauskaitės, jos dekretu ji buvo perduota į Seimą, ir ratifikavimo procesas galėtų prasidėti.
Stambulo konvenciją 2011 metais parengė Europos Taryba – su Europos Sąjunga nesusijusi tarptautinė žmogaus teisių organizacija. Pagal šį dokumentą, kuris įsigaliojo 2014 metais, reikalaujama, kad jį pasirašiusios šalys parengtų įstatymus, skirtus smurto prieš moteris prevencijai ir baudžiamajam persekiojimui už tokią veiką.
Trečiadienį konvencijai pritarė ir Europos Parlamentas.
Nors Europos Komisija dar 2016 metais pasiūlė, kad ES prisijungtų prie šios konvencijos, 27 valstybes vienijantis blokas to dar nėra padaręs, nes ją ratifikavo ne visos valstybės narės, įskaitant Lietuvą.
Seimo pirmininkė Viktorija Čmilytė-Nielsen ketvirtadienį žurnalistams sakė, kad toks EP žingsnis „yra dar vienas paraginimas“ Lietuvai.
„Mano vertinimu, tai yra labai svarbus sprendimas. Jis dar kartą pakartoja įpareigojimą šalims, dar neratifikavusioms, turint galvoje, kad Lietuva jau prieš dešimtmetį pasirašė ir mums liko tik vienas žingsnis“, – kalbėjo parlamento vadovė.
Ji pabrėžė, kad galutinį sprendimą turi priimti Seimas, tačiau čia „ta diskusija dar nėra pasibaigusi“.
Lietuvos Seimui ratifikuoti Stambulo konvenciją pateikė buvusi prezidentė Dalia Grybauskaitė, tačiau procesas įstrigo politikams nesutariant dėl kai kurių dokumento nuostatų.
Pasak premjerės, reikėtų pagretinti konvencijos lietuviško vertimo kokybę, tai pasak jos, paliktų mažiau vietos interpretacijomis.
Be Lietuvos ratifikuoti konvenciją vis dar delsia Bulgarija, Čekija, Vengrija, Latvija bei Slovakija. Europos Parlamentas trečiadienį paragino šias valstybes nares nedelsiant tai padaryti.
„Tikrai manau, kad Lietuva šiuo klausimu atrodo ne kaži kaip būdama tokioje labai aiškioje mažumoje“, – kalbėjo premjerė.
ES pagrindinių teisių agentūros 2014 metų duomenimis, fizinį ar seksualinį smurtą buvo patyrusi kas trečia moteris Europos Sąjungoje, arba 62 mln. moterų, o pusė moterų bloke, sulaukusios 15-os, buvo bent kartą patyrusios seksualinį priekabiavimą.
Stambulo konvenciją iki šiol ratifikavo 37 šalys, vėliausiai prie jų 2022 metais prisijungė Jungtinė Karalystė ir Ukraina.
Iš konvencijos 2021 metais pasitraukė Turkija, kuri kol kas yra vienintelė tokį žingsnį žengusi šalis.
SUSIJĘ STRAIPSNIAI
-
Skvernelis apie posėdžių nelankančių parlamentarų baudimą: įvardijo, kiek procentų atskaičiuos
Seimo pirmininkas Saulius Skvernelis imasi kolegų drausmės. Už pravaikštas ruošiasi nurėžti dalį pinigų. Ketinama mažinti parlamentines išlaidas, kurias seimūnai taško Seimo sandėlyje ar pateikdami čekiukus. Bet tai jau n...
-
VSD direktorius pasisakė apie Žemaitaičio galimybes dirbti su slapta informacija
Valstybės saugumo departamento (VSD) direktorius Darius Jauniškis sako, kad priesaikos sulaužymas gali užkirsti kelią „Nemuno aušros“ lyderiui Remigijui Žemaitaičiui dirbti su įslaptinta informacija. ...
-
Į skandalą įsivėlęs Gavrilovas jau paprašė leidimo dirbti su įslaptinta informacija
Finansų viceministras Valentinas Gavrilovas yra kreipęsis į Valstybės saugumo departamentą (VSD) dėl leidimo dirbti su įslaptinta informacija, reikalingo eiti pareigas, antradienį pranešė nacionalinio transliuotojo LRT naujienų portalas. ...
-
VSD vadovas: paaiškėję faktai apie finansų viceministrą – „slidūs“
Valstybės saugumo departamento (VSD) vadovas Darius Jauniškis sako, kad paaiškėję faktai apie finansų viceministrą Valentiną Gavrilovą yra „slidūs“ ir bus vertinami pareigūnams sprendžiant, ar rekomenduoti suteikti leidimą ...
-
Trišalė taryba aptars siūlymą Sausio 13-ąją paskelbti nedarbo diena
Socialiniai partneriai Trišalėje taryboje antradienį turėtų svarstyti Seimo pirmininko Sauliaus Skvernelio siūlymą Sausio 13-ąją – Laisvės gynėjų dieną – įtraukti į nedarbo dienų sąrašą. ...
-
Gavrilovas teisinasi: nemanau, kad galiu būti kažkoks įrankis
Finansų viceministras Valentinas Gavrilovas sako nemanantis, jog gali būti įrankiu priešiškoms jėgoms. ...
-
Prezidento patarėjas: premjero ketinimai dėl Gavrilovo kreiptis į VSD yra teisingi
Premjero Gintauto Palucko ketinimai dėl finansų viceministro Valentino Gavrilovo kreiptis į Valstybės saugumo departamentą (VSD) yra teisingi, sako prezidento vyriausiasis patarėjas Frederikas Jansonas. ...
-
Jansonas: Žemaitaičio pasisakymai apie Ukrainą yra nei į tvorą, nei į mietą
Prezidento Gitano Nausėdos patarėjas Frederikas Jansonas „aušriečių“ lyderio Remigijaus Žemaitaičio pareiškimus apie Ukrainą vadina netinkamais. ...
-
Budrys su Airijos vicepremjeru aptarė Lietuvos paramos Ukrainai ir saugumo klausimus
Užsienio reikalų ministras Kęstutis Budrys su naujuoju Airijos vicepremjeru, užsienio reikalų, prekybos ir gynybos ministru Simonu Harrisu (Saimonu Harisu) aptarė Lietuvos paramos Ukrainai ir saugumo klausimus. ...
-
Šadžius sako tebetikintis Gavrilovo lojalumu Lietuvai, profesiniais gebėjimais
Finansų ministras Rimantas Šadžius pirmadienį pareiškė tebetikintis viceministro Valentino Gavrilovo lojalumu Lietuvai ir profesiniais gebėjimais. ...