- Jūratė Skėrytė, BNS
- Teksto dydis:
- Spausdinti
Vokietijos brigada Lietuvoje pilną kovinį pajėgumą turi pasiekti 2027 metų pabaigoje, prezidentas Gitanas Nausėda nematė jokio plano B dėl jos dislokavimo, teigia prezidento vyriausiasis patarėjas nacionalinio saugumo klausimais Kęstutis Budrys.
„Prezidentas nematė jokio plano B ir nežino apie planą B. Planas, kurį žino prezidentas, yra pasirašytas memorandumas ir datos, kurios jame numatytos“, – antradienį Žinių radijui sakė jis.
K. Budrys pabrėžė, jog vokiečių brigados atvykimas labiausiai priklauso nuo infrastruktūros sukūrimo jiems Lietuvoje.
„Esu įsitikinęs, kad pagrindinis, jeigu ne vienintelis toks stambus veiksnys, ar turėsime, ar neturėsime brigados, tai yra mūsų tempai statyti infrastruktūrą. Čia yra tiesioginė sąsaja. Infrastruktūros lygis lygu Vokietijos kariai Lietuvoje, kiek jų bus“, – pabrėžė K Budrys.
Anot jo, Lietuvos ir Vokietijos gynybos ministrai yra pasirašę susitarimą, kad Vokietijos karių brigada Lietuvoje bus dislokuota iki 2027 metų pabaigos, o iki to laiko Lietuva įsipareigojo įrengti visą jiems būtiną infrastruktūrą.
„Tai šituose rėmuose mes ir dirbame, jokių kitokių planų, negu šitas patvirtintas planas, būti negali. Mes ties juo dirbame, nes niekas nepasakė, kad jis yra neįgyvendinamas, plius mes suprantame, kiek mums egzistenciškai svarbu, kad Vokietijos pajėgos čia būtų“, – tvirtino prezidento patarėjas.
„Neįgyvendinti šio sumanymo, viso plano pastatant infrastruktūrą, žinant, kokie yra terminai dabar, jau šiuo metu, man tai prilygtų tėvynės išdavystei“, – pridūrė jis.
Planas, kurį žino prezidentas, yra pasirašytas memorandumas ir datos, kurios jame numatytos.
Liepos viduryje pasirodžiusioje „Business Insider“ publikacijoje teigta, kad Vilnius informavo Berlyną, jog brigados dislokavimui reikalinga infrastruktūra nebus paruošta laiku, tad galutinis brigados dislokavimas gali nusikelti į 2028 metų pabaigą ar 2029 metų pradžią. Vokietijos gynybos ministerijoje dėl to surengtas posėdis, tačiau nepriimta sprendimų.
Lietuvos krašto apsaugos ministras Laurynas Kasčiūnas, komentuodamas šį pranešimą, tvirtino, kad Lietuva ir toliau siekia, jog Vokietijos brigada Lietuvoje pilnai būtų dislokuota iki 2027 metų pabaigos, tačiau Berlynas yra supažindintas ir su planu B.
Ministro teigimu, tai „elementarus darbinis procesas, numatant atsarginius variantus“.
Pasak jo, atsarginiuose planuose numatyta, kad jei Lietuvoje jau esantiems vokiečių kariams būtų staigiai reikalinga kokia nors infrastruktūra, kuri dar nėra paruošta, jiems laikinai būtų pasiūlyta jau esanti kita infrastruktūra.
Prasidėjus Rusijos invazijai į Ukrainą, Vilnius su Berlynu sutarė dėl nuolatinio Vokietijos brigados dislokavimo Lietuvoje. Didžioji brigados dalis įsikurs Rūdninkų poligone Šalčininkų rajone. Lietuva per tą laiką žada parengti reikalingą infrastruktūrą.
Berlynas brigadą Lietuvoje planuoja dislokuoti iki 2027 metų. Vokietija yra sakiusi, kad perkėlimo tempas priklausys nuo Lietuvos pasirengimo priimti karius ir jų šeimas, sukuriant reikalingas sąlygas.
Brigadą sudarys apie 5 tūkst. karių. Kol kas Lietuva skaičiuoja, kad trečdalis jų atvyks su šeimomis.
Krašto apsaugos ministerijos vertinimu, investicijos į vokiečių brigadai priimti reikalingą karinę ir treniravimosi infrastruktūrą galėtų siekti 800 mln. eurų.
Balandžio pradžioje į Lietuvą atvyko pirminis Vokietijos brigados Lietuvoje elementas. Kiek daugiau nei 20 karių įsikūrė Vilniuje ir yra atsakingi už brigados perkėlimo į Lietuvą planavimą, karinei infrastruktūrai keliamų reikalavimų derinimą.
NAUJAUSI KOMENTARAI
SUSIJĘ STRAIPSNIAI
-
Lenkijos Senato vicemaršalka: Rusijos propaganda pasinaudos „aušriečių“ buvimu koalicijoje
Socialdemokratams ir demokratams pirmadienį sudarius koaliciją su „Nemuno aušra“, kurios lyderis Remigijus Žemaitaitis teisiamas dėl antisemitizmo, Lenkijos Senato vicemaršalka Michalas Kaminskis sako bijantis, jog tuo gali pasina...
-
Gyventojai: išrenkam vis ne tuos
Apie tai, kaip Lietuvos gyventojai vertina naująją koaliciją ir socialdemokratų melagystes, LNK žurnalistė kalbėjosi su praeiviais. ...
-
Vokiečių politikas LSDP suformuotą koaliciją su „Nemuno aušra“ pavadino gėdinga10
Vokietijos Bundestago Užsienio reikalų komiteto pirmininkas, socialdemokratas Michael Roth pirmadienį sureagavo į žinią apie Lietuvos socialdemokratų partijos suformuotą valdančiąją koaliciją su Remigijaus Žemaitaičio vadovaujama „Nemuno au...
-
S. Skvernelis: gali keistis ir ministerijų paskirstymas2
Naujos valdančiosios daugumos narės Demokratų sąjungos „Vardan Lietuvos“ pirmininkas Saulius Skvernelis neatmeta, kad dėl „Nemuno aušros“ reputacinių problemų gali būti peržiūrėtas ministerijų pasiskirstymas tarp part...
-
Nauji Seimo nariai susipažino su būsimu darbu
Prieš šią savaitę įvyksiantį pirmąjį naujos kadencijos Seimo posėdį, į parlamentą išrinkti politikos naujokai susipažino su teisės aktų priėmimo procedūromis, dokumentų valdymo sistema, Seimo ir jo kanceliarijos darbu. ...
-
S. Malinauskas apie R. Žemaitaitį: jis – lietuviškas V. Žirinovskis27
Socialdemokratai sulaužė ir antrą duotą pažadą – palaimino būsimą darbą valdant Lietuvą su už antisemitizmą teisiamo lyderio Remigijaus Žemaitaičio „Nemuno aušros“ partija. Vilija Blinkevičiūtė tvirtina, esą nebuvo pa...
-
Vilnius davė leidimą protestui prieš partijos „Nemuno aušra“ įtraukimą į koaliciją5
Vilniaus miesto savivaldybė pirmadienį davė leidimą Nepriklausomybės aikštėje ketvirtadienį rengti protestą prieš Remigijaus Žemaitaičio vadovaujamos „Nemuno aušros“ įtraukimą į valdančiąją koaliciją. ...
-
Po G. Nausėdos pasisakymų – R. Žemaitaičio atsakas: įvardijo, kokius ministrus siūlys19
Prie valdančiosios koalicijos prisijungusios „Nemuno aušros“ lyderis Remigijus Žemaitaitis žada, kad partija į būsimą Vyriausybę siūlys savo srities specialistus, o ne partijos narius. ...
-
Apie būsimos valdžios portretą: vienybės jausmas nyksta2
Kol vieni matuojasi būsimas pozicijas ir postus svarstydami, ar lengvi, ar sunkūs bus portfeliai, kiti ruošiasi palikti Seimą. Vienas tokių yra Vytautas Mitalas – laikinasis Laisvės partijos pirmininkas, dabartinis Seimo vicepirmininkas. Su j...
-
J. Pinskus tikina, kad iš partijos buvo išmestas neteisėtai1
Iš Lietuvos regionų partijos pirmininko pareigų praėjusią savaitę atsistatydinęs Jonas Pinskus atmeta partiečių pareikštus kaltinimus išvaisčius politinei organizacijai skirtas dotacijas. Pasak jo, tiek partiečių reiškiam...