Prezidento rinkimai JAV: įvardijo, ko tikisi Lietuva, ir prakalbo apie tvyrančią išdavystės nuotaiką

Amerikiečiams balsuojant prezidento rinkimuose, Lietuvos vadovo vyriausiasis patarėjas Kęstutis Budrys sako tikintis ilgalaikiais Vašingtono įsipareigojimais Vilniui, bet neatmeta, jog JAV kariai gali būti siunčiami į taškus Europoje, kur to dar labiau reikalauja situacija.

„Tikrai ko negalime leisti ir aš netikiu, kad taip atsitiks, kad suklibės, sušlubuos kolektyvinio saugumo įsipareigojimai iš JAV pusės, nes transatlantinio ryšio suaižėjimas yra pabaiga ir bendrai Europos sąrangai, ir NATO tolimesnei ateičiai“, – antradienį Žinių radijui sakė prezidento Gitano Nausėdos vyriausiasis patarėjas.

G. Nausėda dar rugsėjį sakė, kad Lietuvos tikslas yra nepertraukiamas JAV karių buvimas Lietuvoje, nepaisant to, ar JAV rinkimus laimės demokratė Kamala Harris, ar respublikonas Donaldas Trumpas (Donaldas Trampas).

K. Budrys antradienį teigė, kad „nuo planavimo ir politinės diskusijos“ priklausys, kiek JAV karių ilgainiui bus Lietuvoje, tačiau ragino nesureikšminti svarstymų apie svyruojančius Vašingtono įsipareigojimus.

„Mes čia kalbame apie daug svarbių dalykų ir geostrateginė situacija šiuo metu pasaulyje su tiek konkuruojančių polių, su kylančiomis branduolinėmis valstybėmis, (...) (yra sudėtinga – BNS)“, – sakė prezidento patarėjas.

„Taip kad visam to sulaviravimui JAV turės išlaikyti dėmesį ir įsitraukimą į Europos bendrus reikalus. Tai reiškia, kad mes turėsime labiau įsitraukinėti į tai, kas vyksta Indijos–Ramiojo vandenyno erdvėje, ir tas pasaulis taps dar labiau sujungtas tarp demokratijų“, – pridūrė jis.

„Taip kad čia yra sudėtingas rebusas, na, ir nebus taip, kad čia bataliono pastumdymas iš Vokietijos į Lietuvą, iš Lietuvos dar kažkur... Čia bus tik maža išdava didelio paveikslo“, – kalbėjo K. Budrys.

Pasak jo, karių dislokavimo klausimu „gali būti tam tikrų korekcijų (...), į vieną ar į kitą pusę“.

„Gali būti ir padidėjimas, mes neatmeskime ir to varianto“, – sakė jis.

Patarėjas vėliau BNS nurodė, kad Lietuvos diplomatijos uždavinys išlieka siekti įtikinti būsimąją JAV administraciją dėl pajėgų palikimo Lietuvoje po 2026 metų, taip pat numatyti galimybę jas sustiprinti tose srityse, kur reikės užtikrinti Lietuvos kariuomenėje steigiamos divizijos efektyvumą.

JAV Lietuvoje yra dislokavusi bataliono kovinę grupę, ją sudaro iki tūkstančio karių.

G. Nausėda: kokie bebūtų JAV prezidento rinkimų rezultatai, ši šalis išliks svarbiausia Europos sąjungininke

Prezidentas G. Nausėda teigė, kad nepaisant antradienį vykstančių JAV prezidento rinkimų rezultatų, ši šalis išliks svarbiausia Europos strategine partnere. Visgi prezidentas akcentavo, kad norint išlaikyti šią transatlantinę partnerystę, Europos valstybėms yra būtina didinti išlaidas gynybai.

„Šiandieną JAV piliečiai renka būsimą savo prezidentą. Kad ir kokie būtų rezultatai, JAV išliks svarbiausia Europos strateginė sąjungininkė“, – socialiniame tinkle „X“ rašė G. Nausėda.

„Kad transatlantinė partnerystė išliktų, Europa turi padidinti išlaidas gynybai ir parodyti aiškų įsipareigojimą užtikrinti kolektyvinį saugumą“, – akcentavo prezidentas.

Taip kad čia yra sudėtingas rebusas, na, ir nebus taip, kad čia bataliono pastumdymas iš Vokietijos į Lietuvą, iš Lietuvos dar kažkur... Čia bus tik maža išdava didelio paveikslo.

G. Landsbergis: nepaisant rinkimų, tikiuosi, kad JAV išliks pagrindiniu saugumo partneriu

Užsienio reikalų ministras Gabrielius Landsbergis tikisi, kad nepaisant to, kas laimės Jungtinių Amerikos Valstijų prezidento rinkimus, Vašingtonas išliks pagrindiniu Lietuvos saugumo partneriu.

„Neturime prabangos rinktis, diversifikuoti, sakyti, kas labiau patinka ar nepatinka, Jungtinės Amerikos Valstijos yra ir bus pagrindinis Lietuvos strateginis saugumo ir gynybos partneris“, – antradienį Seime žurnalistams sakė Lietuvos diplomatijos vadovas.

„Aš tik tikiuosi, kad nepaisant to, kas būtų išrinkta, ta kryptis nesikeis iš JAV pusės, to mums reikia tikėtis“, – pridūrė jis.

Pasak G. Landsbergio, tokioms valstybėms kaip Lietuvai didesnis iššūkis yra ne vieno ar kito kandidato pergalė, o tai, kad JAV požiūris į mūsų regioną gali pasikeisti.

„Kad dėmesio, pagalbos reikia mažiau, kad Ukrainai nebėra taip svarbu, tai gali būti bet kuriuo atveju, tie pokyčiai būna. (...) JAV sukasi nuo Europos ir ne administracijos čia problema, tai yra jų valstybės sprendimas“, – dėstė ministras.

„Mūsų keliamas uždavinys – kaip tą sukimąsi lėtinti, diversifikuoti, išlaikyti dėmesį mums, nes mes kol kas alternatyvų JAV skėčiui neturime“, – teigė jis.

Mato „tvyrančią išdavystės nuotaiką“ dėl Ukrainos

G. Landsbergis teigė esantis ramus, kad Lietuva turės pakankamai argumentų įtikinėti naująją administraciją skirti dėmesį regiono saugumui.

„Mes tikrai turime puikių argumentų tiek dėl gynybos finansavimo, tiek dėl įsigijimų iš JAV, tiek dėl mūsų Indijos-Ramiojo vandenynų strategijos ir kitų panašių faktorių, kurie yra svarbūs abiem pusėms“, – sakė ministras.

Anot jo, kyla klausimas, kaip išlaikyti JAV dėmesį paramai Ukrainai.

„Tie argumentai nevyravo debatuose, kaip viena ar kita Ukrainoje vykstančio karo baigtis lemtų Europos ar transatlantinį saugumą“, – teigė G. Landsbergis.

Lietuvos diplomatijos vadovas sakė, kad mažiau dėmesio Ukrainai skiriama ne tik JAV prezidento rinkimų kontekste, bet apskritai Vakaruose.

„Aš matau Vakarų totalinį nuovargį ir, ką aš pavadinčiau, tvyrančia išdavystės nuojauta“, – kalbėjo G. Landsbergis.

Anot jo, „tvyranti išdavystės nuojauta“ realybe gali virsti, jei Kyjivui nebus skiriama pakankamai paramos.

G. Landsbergio teigimu, nėra iki galo aiški nė vienos rinkimuose dalyvaujančios pusės strategija karo Ukrainoje atžvilgiu.

„To reikia palaukti, reikia būt pasiruošus savo argumentus, reikia būt pasiruošus ir scenarijams, kurie nebūtų labai geri“, – kalbėjo ministras.

Aš matau Vakarų totalinį nuovargį ir, ką aš pavadinčiau, tvyrančia išdavystės nuojauta.

„Dirbti reikės bet kuriuo atveju“

Anot Seimo pirmininkės Viktorijos Čmilytės-Nielsen, nepaisant to, kas dirbs Baltuosiuose rūmuose, toliau bus dedamos pastangos aktyviai plėtoti parlamentinę diplomatiją.

„Šioje kadencijoje buvome labai rezultatyvūs šioje srityje, buvo ir vizitų aukščiausiu lygiu, tikiu, kad tą tęsime ir toliau“, – sakė parlamento vadovė.

„Sprendimas Amerikos, dirbti reikės bet kuriuo atveju, Jungtinės Amerikos Valstijos mums yra tikrai kertinis partneris, sąjungininkas gynybos ir kitose srityse“, – teigė ji.

D. Trumpo poziciją dėl NATO ir situacijos Ukrainoje V. Čmilytė-Nielsen sieja su rinkimine kampanija.

„Pas mus rinkimų metu lygiai taip pat retorika politikų būna vienokia, po rinkimų ji kartais keičiasi, tai kažkokių klaustukų yra, tačiau bet kokiu atveju, koks bebūtų Amerikos žmonių apsisprendimas, mes dirbsime“, – sakė Seimo pirmininkė.

Vakarai baiminasi, kad D. Trumpui laimėjus rinkimus NATO laukia neramūs laikai.

D. Trumpas, eidamas prezidento pareigas, kritikavo NATO sąjungininkus dėl, jo nuomone, nepakankamų išlaidų.

Vasarį jis įspėjo, kad skatins Rusiją daryti ką tik nori su NATO sąjungininkėmis, kurios nevykdo savo finansinių įsipareigojimų ir gynybai neskiria 2 proc. savo bendrojo vidaus produkto (BVP).

Tuo metu K. Harris ne kartą kritikavo šiuos savo varžovo pareiškimus. Ji, kaip manoma, žada tęsti kadenciją baigiančio JAV prezidento Joe Bideno (Džo Baideno) politiką, bendradarbiauti su sąjungininkais bei tvirtai palaikyti NATO.

Vakarų sąjungininkės taip pat baiminasi, kad D. Trumpo prezidentavimas gali lemti karinės pagalbos Ukrainai sumažėjimą. Vašingtonas yra pagrindinis Kyjivo karinis rėmėjas.



NAUJAUSI KOMENTARAI

Anonimas

Anonimas portretas
Lietuvos luzeriai prašiko

jane

jane portretas
cia juokdare,pusdurne pasaulio mastu

Patikslinimas

Patikslinimas portretas
Ko tikisi Lietuvą valdantis režimas.
VISI KOMENTARAI 3

Galerijos

Daugiau straipsnių