Premjero pareigos būtų patikėtos kartą jas jau ėjusiam partijos lyderiui Sauliui Skverneliui, o Ministrų kabinetas galėtų pasipildyti nauju portfeliu – Vyriausybės kancleris taptų kancleriu-ministru, kuriam būtų patikėtos ir vicepremjero pareigos.

„Mūsų partija (...) žengia beprecedentį žingsnį, mes norime, kad žmonės spalio 13 dieną, eidami rinktis, pasirinktų ne tik programines nuostatas, bet pasvarstytų ir apie žmones, kurie tą programą įgyvendintų“, – Lietuvos nacionaliniame dramos teatre vykusiame kandidatų į ministrus pristatyme kalbėjo S. Skvernelis.

„Jeigu mes būsime būsimoje koalicijoje, mes galėsime iš karto pasiūlyti žmones, kurie galėtų tą pačią dieną, tą pačią akimirką imtis darbo ir nesidairyti ministerijoje, ką čia daryti, kur aš čia papuoliau“, – dėstė jis.

Mūsų partija (...) žengia beprecedentį žingsnį, mes norime, kad žmonės spalio 13 dieną, eidami rinktis, pasirinktų ne tik programines nuostatas, bet pasvarstytų ir apie žmones, kurie tą programą įgyvendintų.

Jeigu turėtų galimybę formuoti Ministrų kabinetą, finansų ministru demokratai siūlytų Luką Savicką, socialinės apsaugos ir darbo – Liną Kukuraitį, aplinkos – Tomą Tomiliną, švietimo, mokslo ir sporto – Viliją Targamadzę, vidaus reikalų – Rasą Pavarienę, krašto apsaugos – Giedrimą Jeglinską.

Žemės ūkio ministru būtų teikiamas Kęstutis Mažeika, kultūros – Benjaminas Želvys, užsienio reikalų – Virginijus Sinkevičius, energetikos – Žygimantas Vaičiūnas, susisiekimo – Algirdas Butkevičius, teisingumo – Julius Arlauskas, sveikatos apsaugos – Rolanda Lingienė, ekonomikos ir inovacijų – Jekaterina Rojaka.

Vyriausybės kanceliarija virstų ministerija

S. Skvernelis teigė, kad mato galimybę po rinkimų keisti ir pačios Vyriausybės struktūrą.

„Siūlysime diskusiją dėl pokyčių Vyriausybėje pačioje, daugybę metų turime tam tikrą stagnaciją. Gyvenimas bėga, keičiasi prioritetai, o Vyriausybės sudėtis – tradicinė, pakankamai konservatyvi“, – kalbėjo demokratų lyderis.

Anot buvusio premjero, Vyriausybės kanceliarija galėtų tapti Vyriausybės veiklos koordinavimo ministerija.

„Vyriausybės kancleris galėtų būti kancleris-ministras, tuo pačiu ir pavaduojantis ministrą pirmininką, kada jis negali eiti savo pareigų. (...) Nepadaugėtų nė vieno biurokrato, (...) būtų realiai tos galios kanceliarijos, kurios turi būti, ir premjeras turėtų pavaduotoją“, – sakė S. Skvernelis.

Jis teigė matantis kandidatų, galinčių tapti kancleriais ministrais, tačiau neįvardijo, kas galėtų užimti šį postą.

„Matyčiau, bet tai grynai būtų nepolitinis žmogus, jokiu būdu ne politikas, kas ir šiandien Vyriausybei labai reikalinga, kad tai būtų profesionalas, išmanantis labai gerai valstybės valdymą, gebantis koordinuoti ir turintis diplomatinius gebėjimus“, – kalbėjo S. Skvernelis.

„Mes tokią asmenybę turime“, – pridūrė jis.

Anot demokratų lyderio, naujoji ministerija taip pat galėtų perimti savivaldos ir regionų politiką iš Vidaus reikalų ministerijos.

„Kažkada labai seniai buvo sujungta Vidaus reikalų ir Valstybės reikalų ir savivaldos ministerijos, deja, tas sujungimas parodė, kad Vidaus reikalų ministerijai ta savivaldos dalis netapo integralia, ypač paskutinius ketverius metus, kai ministrė apskritai nesuprato, kur ji yra, jai patiko tik dėvėti uniformą, būti šalia generolų“, – sakė S. Skvernelis.

V. Sinkevičius mano, kad padės jo tarptautinė patirtis

Į Lietuvos diplomatijos vadovo postą siūlomas V. Sinkevičius teigia, kad nors ankstesnės jo pareigos Vyriausybėje ir Europos Komisijoje buvo susijusios su ekonomika ir aplinkosauga, patirtis dirbant Briuselyje leidžia užimti užsienio reikalų ministro pareigas.

„Ministras turi turėti ryšių, man Europos Komisijoje teko dirbti su visų šalių narių vyriausybėmis, aš lankiausi visose šalyse, susitikau su visais premjerais, užsienio reikalų ministrais, nes tie klausimai buvo persidengiantys. (...) Manau, kad mano tarptautinė patirtis, darbas Europos Komisijoje, santykis su Europos Komisijos pirmininke galėtų būti didelė pridėtinė vertė Lietuvai“, – žurnalistams sakė V. Sinkevičius.

„Galų gale, santykis su tarptautine žiniasklaida, kuris yra atsiradęs, visa tai reikėtų išnaudoti valstybės labui“, – pridūrė jis.

V. Sinkevičius neatskleidžia, ar užimtų kitą postą Ministrų kabinete, jei demokratai būtų valdančiojoje koalicijoje, tačiau jiems neatitektų užsienio reikalų ministro portfelis.

„Visa tai bus galima kalbėti tik po rinkimų, matant bendrą dėlionę, koaliciją. Manau, kad apie užsienio reikalus ir krašto apsaugą kalbant, ne paskutinis turi būti prezidento balsas, kandidatas turi turėti santykius su prezidentu“, – sakė politikas.

„Manau, kad jie (santykiai su prezidentu – BNS) pakankamai geri, kiek aš atsimenu, kai buvau ekonomikos ir inovacijų ministru, jis mane įvertino tarp geriausiai dirbančių ministrų“, – pridūrė jis.

Rugpjūčio pradžioje paskelbta „Delfi“ užsakymu atlikta „Spinter tyrimų“ apklausa rodė, jog už demokratus balsuotų 7,1 proc. apklaustųjų.

Šiuo metu Demokratų frakciją Seime sudaro 16 narių.

Seimo rinkimai vyks 2024 metų spalio 13 dieną.