Prisiminimais apie K. Glavecką pasidaliję bičiuliai ir bendražygiai sunkiai tramdė ašaras

  • Teksto dydis:

Baltų žiedų ir liepsnojančių žvakių jūroje – urna su velionio Seimo nario, signataro Kęstučio Glavecko palaikais. Tarti amžinojo „sudie“ šeštadienį atvyko šeimos nariai, kolegos, buvę bendražygiai ir bičiuliai. Visi jie iš graudulio sunkiai rinko žodžius.

„Susitikome Valkininkuose po šuntavimo operacijos ir susidraugavome“ – LNK žinioms pasakojo velionio draugas Kazimieras Mikulskis.

Nuotraukoje prie urnos K. Glaveckas – besišypsantis, būtent tokį jį prisimena ir geri bičiuliai – besišypsantį, pozityvų. Draugai sako, kad profesorius labai mėgo keliauti. „Nuoširdus žmogus, prisigalvojo visokių baikų, Būdavo linksma, smagu, gera. Gaila, kad taip įvyko“, – draudindamasis sunkiai žodžius rinko K. Mikulskis.

„Eidavome grybauti, nešti negalėdavome, tai pasiimdavome tokią lazdą, krepšius sudėdavome, baravykų pridėdavome ir nešdavome dviese“, – pridūrė jis.

Atėję bendražygiai K. Glavecką prisimena kaip ryškų, inteligentišką, neieškantį žodžio kišenėje ir daug davusį Lietuvai. „Tikrai laisvos sielos, išmintingas žmogus. Man jis pirmiausiai yra Nepriklausomybės akto signataras. Čia turbūt yra didžiausias jo palikimas visoje valstybingumo byloje. Ir, aišku, jis yra ekonominės liberalizmo doktrinos pradininkas. Sakyčiau, gal net tėvas šiuolaikinėje Lietuvoje“ – sakė LNK žurnalistų kalbintas Seimo narys Laurynas Kasčiūnas.

„Iš tikrųjų profesorius Kęstutis Glaveckas buvo vienas iš mohikanų signatarų. Tačiau vis dar aktyvus politikoje. Visada inteligentiškas, pasitempęs. Užuojauta šeimai, artimiesiems. Gaila, kad taip anksti“, – kalbėjo Seimo vicepirmininkas Paulius Saudargas.

Profesorius mirė dėl komplikacijų po širdies operacijos, kuri buvo atlikta prieš tris savaites. Politiko širdis sustojo ligoninėje. „Mes dar bendravome, žinojome, kad serga, žinojome, kad bus operacija, bet tikėjomės, kad bus gerai. Komplikacijos pasidarė ir nebuvo taip gerai...“ – tarstelėjo velionio draugas K. Mikulskis.

Simboliška – K. Glaveckas mirė per savo 72-ąjį gimtadienį. „Tokios akimirkos verčia stabtelėti, pamiršti ideologinius ginčus, barnius, kuriais kartais pasižymi Seimas. Šiek tiek stabtelėti, apmąstyti ir pagalvoti, kad gal nereikia vartoti vienas kitam žodžių, dėl kurių po to gailėsiesi“, – svarstė L. Kasčiūnas.

 

 

Atsisveikinti atvyko ir šalies prezidentas Gitanas Nausėda. „Nelengva šnekėti. Tokia netektis ne tik mūsų visuomeniniam gyvenimui, bet turbūt profesorius buvo tas ekonomikos šviesulys, kokių Lietuvoje turėjome labai nedaug. Po to buvo tikrai įspūdinga politinė karjera, bet man jis pirmiausia liks ekonomikos dėstytojas. Profesorius Glaveckas – žmogus su visada besišypsančiomis akimis. Man atrodo, jo akys šypsodavosi net tada, kai jis būdavo piktas“, – sakė G. Nausėda.

K. Glaveckui surengtos su artimaisiais suderintos valstybinės laidotuvės. Politikas bus laidojamas gegužės 2-ąją sostinės Antakalnio kapinėse.



NAUJAUSI KOMENTARAI

Lietuvė

Lietuvė portretas
Besišypsantis,pozityvus,mandagus ir gerai išauklėtas žmogus-būtent toks jis išliks atmintyje... Nedaug tokių politikų turime,gaila.

Argi

Argi portretas
Kaip kurie seimunai tokie ubvagai,kad net po ziedeli ar du atnestu velioniui pagerbti? GEDA

kaunietis

kaunietis portretas
Jo deka buvo sužlugdyta , J. Urbšio katalikiškoji mokykla, tapusi tik pagrindine išleidusi daugiau nei 45 kartas su viduriniu išsilavinimu. .Nors eile metų naudojosi šio Dainavos krašto rinkėjais- nusispjovė i vieną geriausiai mokinančiųjų mokyklą Į šitą mokyklą tėvai veždavo iš Kauno rajono vaikučius , nes buvo surinktas gerų mokytojų kolektyvas. Mokykla dabar liko kaimo lygio , gal net blogiau...Keitėsi direktoriai , o geri pedagogai išėjo.. Jis tik naudojosi žmonių balsais rinkimų metu, nesuteikdamas jokios pagalbos. Nejaučiu jokio praradimo - tik atsilaisvino etatinio dykaduonio seimo atlyginimas, dėl kurio vėl bus peštynės.
VISI KOMENTARAI 9

Galerijos

Daugiau straipsnių