Vietos bendruomenės teigimu, Peterboroughe gyvena apie 9 tūkst. lietuvių - daugiau nei Šakiuose, Pakruojyje ar Širvintose. Mieste įsikūrę lietuviški restoranai ir lenkiškos parduotuvės tarptautinėje žiniasklaidoje tapo vaizdingais pavyzdžiais, kaip 2004 metais Rytų europiečiams atsivėrusius sienos pakeitė Anglijos veidą ir paskatino dalį vietinių balsuoti už pasitraukimą iš Europos Sąjungos (ES).

Lietuvai - tai dar vienas pavyzdys, kad dalis svetur įsikūrusių lietuvių ima įleisti šaknis ir paskui save pasikviečia ne tik šeimas, bet ir ištisus kaimus.

„Emigracija per šiuos rinkimus yra pagrindinė tema. Visi žada kelti algas iki 1000 ar 1100 eurų ir sustabdyti emigraciją“, - BNS sakė Vilniaus universiteto Tarptautinių santykių ir politikos mokslų instituto docentas Kęstutis Girnius.

Grėsmė ūkio augimui

Nuo Lietuvos narystės ES pradžios dėl emigracijos Lietuva neteko apie 370 tūkst. žmonių. 2011-2014 metais emigracijos mastai nuosekliai mažėjo, bet pernai ir šiemet išvykstančiųjų skaičius vėl šoktelėjo, nepaisant bendro ekonomikos ir atlyginimų augimo.

Nerimą sustiprina mažėjantis grįžtančiųjų skaičius ir menkstanti į Lietuvą persiunčiamų pinigų suma, tai gali liudyti apie silpnėjančius emigrantų ryšius su Lietuva. Rugpjūtį iš Lietuvos išvyko per 7 tūkst. žmonių, imigravo - mažiau nei 3 tūkst.

Ekspertai neturi bendros nuomonės, kas lemia pastarųjų dvejų metų tendencijas, tačiau svarstoma, kad išvykimą gali skatinti nepasitenkinimas socialine nelygybe, sugrąžinta privalomoji karinė tarnyba ar britų sprendimas trauktis iš ES.

Trumpuoju laikotarpiu šalies ūkiui emigracija gali būti naudinga dėl išvykusiųjų atsiunčiamų pinigų ir nedarbo lygio sumažėjimo. Bet dauguma ekonomistų sutinka, kad dabartiniai mastai kelia pavojų, nes ima trūkti darbo jėgos, kyla grėsmė ilgalaikio augimo ir pensijų sistemos tvarumui.

Europos Komisija prognozuoja, kad dėl emigracijos ir mažo gimstamumo Lietuvoje iki 2030 metų bus prarasta 35 proc. darbingo amžiaus gyventojų – daugiausiai iš visos ES.

Emigracijos problemą pripažįsta visos didžiosios partijos. Dauguma politikų pabrėžia, kad emigrantus pirmiausia sugrąžintų geriau apmokamos darbo vietos. Tačiau akcentai, ką daryti, skiriasi.

„Atsiprašykime ir kelkime algas“

Pirmą kartą rinkimuose dalyvaujantis Lietuvos valstiečių ir žaliųjų sąjungos sąrašo lyderis Saulius Skvernelis akcentuoja emocinę visuomenės savijautą ir ragina politikus atsiprašyti emigrantų, bandydamas „valstiečius žaliuosius“ pristatyti kaip alternatyvą buvusiems valdantiesiems.

„Mes, visi politikai, turime pasakyti tiems žmonėms, kurie yra išvykę - atleiskite dėl mūsų abejingumo, negebėjimo tvarkytis mes jus išvarėme iš Lietuvos“, - LRT rinkimų debatuose sakė S.Skvernelis.