7,4 proc. jau balsavo

Didžiajai daliai politinio elito Seimo rinkimų pirmasis turas jau įvyko. Nors Lietuvos Konstitucijoje įtvirtinta, kad parlamento rinkimų diena yra antrasis spalio sekmadienis, prie išankstinio balsavimo vietų antradienį, trečiadienį ir ketvirtadienį susidariusiose eilėse rodėsi daugelio kandidatuojančių partijų ir jų sąrašų lyderiai.

Sunku patikėti, kad visi rinkimų sekmadienį nuo 7 val. ryto, kai duris atveria rinkimų apylinkės, iki 20 val. vakaro, kai jos užsidaro, turi tiek neatidėliotinų valstybinių reikalų, kad negalėtų ateiti balsuoti. Greičiau naudojosi viena paskutinių progų iki rinkimų dar mestelėti kokią skambią frazę norint sumenkinti oponentus ir pagirti save.

Lietuvoje įgyvendinti internetinį balsavimą galimybės yra, tačiau rekomenduojama jį atidėti, kol bus sumažinta socialinių, geopolitinių ir technologinių rizikų tikimybė.

Jei apsimestumėme tikintys, kad skirtingų pakraipų politinis elitas išankstiniame balsavime balsuoja ne dėl savireklamos, o kad taip patogiau, būtų galima tikėtis, kad jie siūlys perkelti rinkimų dieną iš sekmadienio į darbo dieną. Nors šiemet pasigirdo nuomonių, kad tai būtų visai racionalu ir verta pradėti apie tai diskutuoti, didelio rezonanso jos nesusilaukė kontrargumentuojant, kad norintieji ir dabar gali balsuoti darbo dieną. Tiesa, tokiu atveju tenka pastovėti ilgose eilėse.

Galimybe balsuoti viduryje darbo savaitės pasinaudoja vis daugiau rinkėjų. Savo balsą atiduoti iš anksto atėjo 174 tūkst., arba 7,4 proc. rinkėjų, tai vis populiariau ir kituose rinkimuose. Tokios tendencijos rodo, kad didelei daliai piliečių būtų patogiau balsuoti ne sekmadienį. Jeigu balsuoti būtų galima ne tik keliose tam skirtose vietose, dėl ko susidaro ilgos eilės, o visose rinkimų apylinkėse, gal aktyvumas būtų dar didesnis.

Kaip rodo Vyriausiosios rinkimų komisijos (VRK) preliminarūs duomenys, tai ypač patogu miestų gyventojams: septyniose rinkimų apygardose jau balsavo per dešimtadalis rinkėjų – Vilniaus Senamiesčio-Žvėryno buvo net 14,3 proc., Antakalnio – 11,8 proc., Žirmūnų – 11,1 prc., Šeškinės-Šnipiškių – 10,4 proc., Kauno Centro-Žaliakalnio – 11,2 proc. Tiesa, kai kuriose Marių, Vilniaus pietinės ir Garliavos apygardose balsavusiųjų dalis nesiekia nė 4 proc.

Lemia tradicijos

Kokią savaitės dieną rengti rinkimus, lemia tradicijos, tačiau pagrindinis siekis, kad žmonėms būtų patogu ir kuo daugiau ateitų balsuoti. O, kaip žinia, Lietuvoje parlamentą renka maždaug tik kas antras rinkėjas.

Mūsų šalyje įprasta, kad prie balsadėžių einame sekmadieniais. Bet taip buvo ne visada: Aukščiausiąją Tarybą-Atkuriamąjį Seimą 1990 m. rinkome vasario 24-ąją, šeštadienį.

Tarpkukariu Steigiamojo Seimo rinkimai 1920 m. vyko trečiadienį-penktadienį, 1922 m. ir 1936 m. Seimas rinktas antradienį ir trečiadienį, 1923 m. – šeštadienį ir sekmadienį, 1926 m. – šeštadienį ir pirmadienį.

2016 m. Seime registruota Konstitucijos pataisa, kad visi rinkimai vyktų šeštadienį. Argumentuota, kad taip būtų patogiau ir rinkėjams, nereikėtų skubėti sekmadienį grįžti po kokios savaitgalio išvykos, ir ypač rinkimų apylinkėse dirbantiems asmenims, nes nereikėtų pirmadienį eiti į darbą po bemiegės nakties.

Svarbi ir turgaus diena

Nemažai Europos šalių taip pat balsuojama sekmadieniais, tačiau kai kurios renkasi kitas dienas. Pavyzdžiui, šiemet Europos Parlamento rinkimai Nyderlanduose vyko birželio 6 d., ketvirtadienį, Airijoje – 7 d., penktadienį, šeštadienį balsavo latviai, maltiečiai, slovakai, dvi dienas, penktadienį ir šeštadienį čekai, o šeštadienį ir sekmadienį – italai.

Siūlyta atsisakyti vienmandačių apygardų, bet įteisinti maždaug dešimt daugiamandačių. Buvo ir priešingų idėjų – Seimą rinkti tik vienmandatėse.

Šiemet Europoje vyko daug rinkimų, ir nemažai jų – ne sekmadieniais. Kroatai parlamentą rinko trečiadienį, čekai vietos valdžią ir senatą – penktadienį ir šeštadienį, slovakai ir islandai savo prezidentus – šeštadienį, vengrai savąjį – pirmadienį. Italijos regionuose vietos valdžios rinkimai vyko arba šeštadienį ir sekmadienį, arba sekmadienį ir pirmadienį. Jungtinėje Karalystėje prie balsadėžių tradiciškai einama ketvirtadieniais: gegužės 2 d. jie rinko vietos, o liepos 4 d. – nacionalinę valdžią.

Kodėl vienoje ar kitoje šalyje pasirinkta kuri nors savaitės diena, aiškinama tradicijomis. Pavyzdžiui, Jungtinėje Karalystėje ketvirtadienis buvo turgaus diena, einant apsipirkti pakeliui galima ir pabalsuoti. Penktadienis britams netiko, nes žmonės šią dieną mėgsta eiti į aludes ir toks linksmas fonas nedera su rimtų sprendimų priėmimu, o sekmadienio varianto baimintasi, kad po mišių tikintieji gali pasiduoti kalbų, girdėtų iš sakyklos bažnyčioje, įtakai.

Siūlo pavasarį

Tarp kitų siūlymų reformuoti Lietuvos Seimo rinkimus bene ilgiausiai trunka, kad juos reikia rengti ne rudenį, o pavasarį. Pagrindinis argumentas „už“, kad iš karto po rinkimų naujai išrinktas Seimas turi skubėti tvirtinti prieš tai buvusios valdančiosios daugumos parengtą biudžetą. Žodžiu, nauja dauguma ateina su savo programa, tačiau metus turi dirbti pagal pirmtakų prioritetus.

Diskusijos apie tai nuolat atsinaujina praktiškai nuo pat nepriklausomybės atkūrimo. Pataisos rengti juos pirmą ar antrą kovo sekmadienį jau buvo sulaukę pritarimo per pirmuosius balsavimus. Tačiau Seimo rinkimų data reglamentuojama Konstitucijoje, o norint ją pakeisti vieningo pritarimo pritrūksta.

Buvo ir siūlymų, kad gal užtektų paankstinti rinkimus mėnesiu, rengti juos rugsėjį. Tačiau tuomet rinkiminės kampanijos pikas būtų tada, kai daugelis atostogauja ir politika domisi mažiau.

Internetu dar negreitai

Dar viena amžina diskusija – balsavimas internetu, kas ypač būtų patogu svetur gyvenantiems, rinkimų dieną ne Lietuvoje esantiems Lietuvos piliečiams, taip pat neįgaliesiems. Tikėtina, tai padidintų rinkėjų aktyvumą, balsavimo organizavimas taptų pigesnis ir efektyvesnis.

Šį birželį pristatytos internetinio balsavimo galimybių studijos, atliktos bendrovės „Civitta“, išvados tokios: Lietuvoje internetinį balsavimą įgyvendinti galimybės yra, tačiau rekomenduojama jį atidėti, kol bus sumažinta socialinių, geopolitinių ir technologinių rizikų tikimybė.

Socialinėmis rizikomis ekspertai įvardijo geopolitinę situaciją ir rinkimų legitimumo praradimą kibernetinės atakos atveju, dėl dezinformacijos kylantį visuomenės nepasitikėjimą valdžios institucijomis ir informacinėmis sistemomis. Technologinės rizikos – galimas balsavimo duomenų nutekėjimas, iškreipimo galimybė net ir naudojant pažangiausias biuletenio šifravimo technologijas.

Sistemos sukūrimas, įdiegimas ir palaikymas nuo 2025 iki 2038 m. valstybei kainuotų apie 20 mln. eurų. Tai preliminariai užtruktų nuo penkerių iki septynerių metų: vienų ar dvejų reikėtų pasiruošimui, dar vienų – investicijų planavimui, trejų ar ketverių – diegti sistemą .

Klaidos: 2000 m. antrasis turas panaikintas, bet į 2004-ųjų Seimo rinkimus vėl sugrąžintas. M. Ažušilio / BNS nuotr.

Bet, žinoma, pirmiausia turi būti priimtas politinis sprendimas. Seimas dar 2006 m. patvirtinęs balsavimo internetu rinkimuose ir referendumuose koncepciją, su tuo susiję rinkimų įstatymų pakeitimai Seimui teikti ne kartą, tačiau pritarimo jie nesulaukė.

Internetinis balsavimas ne tik Lietuvoje vertinamas nevienareikšmiai, todėl jis pasaulyje nėra dažnas. Bet mūsų kaimynai estai tokią galimybę turi jau nuo 2005 m.

Be vienmandačių?

Jau daug metų keliamos ne tik idėjos sumažėjus gyventojų mažinti ir jų atstovų Seime skaičių, tačiau keisti ir pačią rinkimų sistemą. Dabar galiojančią mišrią rinkimų sistemą, kai pusė parlamentarų renkama pagal partijų sąrašus, o kita – vienmandatėse, siūlyta keisti taip: valstybės teritoriją suskirstyti pagal apskritis į dešimt apygardų, kiekvienoje jų partijos keltų savo atskirus sąrašus, o pagal gyventojų skaičių būtų išrinktas skirtingas skaičius Seimo narių.

Nors mūsų rinkėjai labai mėgsta balsuoti už konkrečias asmenybes, vienmandačių apygardų tokiu atveju neliktų, tačiau būtų renkami to regiono atstovai, ne visas Seimas, o reitinguojant galima savo norimą kandidatą kilstelėti sąraše aukštyn. Priėmus tokią sistemą nereiktų nuolat perbraižyti rinkimų apygardų ribų keičiantis jose gyventojų skaičiui, o pasikeitus Seimo nariui, kaip kad dabar būna vienmandatininkų atveju, rengti naujų rinkimų.

Kokią savaitės dieną rengti rinkimus, lemia tradicijos, tačiau pagrindinis siekis, kad žmonėms būtų patogu ir kuo daugiau ateitų balsuoti.

Ar atsisakyti vienmandačių apygardų, svarstyta ir rengiant naująjį Rinkimų kodeksą, tačiau nutarta to nesiūlyti, nes pritarimo akivaizdžiai pritrūktų.

Prieš kelerius metus buvo pasigirdę ir priešingų siūlymų – visus Seimo narius rinkti tik vienmandatėse apygardose.

Skubos klaidos

Rinkimai – ne ta sritis, kur devynis kartus nepamatavus reikėtų kirpti. Skubos pamokų būta. Dviejų rinkimų turų sistema galiojo ir 1992 m., ir 1996 m. Seimo rinkimuose, tačiau prieš 2000-ųjų. antrasis turas buvo panaikintas. Tuomet valstybės prezidentas Valdas Adamkus šias pataisas vetavo, tačiau jo veto Seimas atmetė. Vis dėlto iš karto apsižiūrėta, kad padaryta klaida, ir į 2004-ųjų rinkimus antrasis turas sugrąžintas.

Šiemet parlamento rinkimuose taip pat išbandysime vieną eksperimentą: 2022 m. priimant Rinkimų kodeksą daugelis nė neapsižiūrėjo, kad pakoreguota formuluotė, pagal kurią nustatomi Seimo rinkimų laimėtojai vienmandatėse apygardose pirmajame ture. Anksčiau išrinktu laikytas kandidatas, gavęs daugiau kaip 50 proc. tos apygardos rinkėjų balsų, jei juose dalyvavo ne mažiau kaip 40 proc. apygardos rinkėjų. Jei rinkėjų aktyvumas būdavo mažesnis, išrinktu buvo laikomas kandidatas, gavęs daugiausia, bet ne mažiau kaip vieną penktadalį visų apygardos rinkėjų balsų. Priėmus Rinkimų kodeksą ši anksčiau mažam aktyvumui taikyta norma tapo pagrindine nustatant laimėtojus vienmandatėse apygardose: išrinktu laikomas daugiausia rinkimuose dalyvavusių rinkėjų balsų gavęs kandidatas, bet ne mažiau kaip vieną penktadalį tos apygardos rinkėjų balsų. Taigi tampa lengviau laimėti jau pirmame ture ir, prognozuojama, antrųjų gali sumažėti. Jau įsižiebė abejonės, ar taip bus objektyviau išreikšta rinkėjų valia.

Ar tikrai išsipildys šios, kaip ir kitos, prognozės, sužinosime jau šiandien, spalio 13 d.