„Kalbant apie branduolinį ginklą, mes šio klausimo Suomijoje dar neaptarėme. Žinoma, tos diskusijos įvyks, jos vyks visais klausimais, kuomet mes tapsime nare. Tačiau mano paties nuomone, mintis, kad Suomijoje galime turėti dislokuotą branduolinį ginklą, man skamba visiškai nepažįstamai“, – spaudos konferencijoje Vilniuje penktadienį teigė S. Niinisto.

Leidinys „Newsweek“, remdamasis Suomijos laikraščiu „Iltalehti“, šią savaitę pranešė, kad Suomijos užsienio reikalų ir gynybos ministrai Pekka Haavisto (Peka Havisto) ir Antti Kaikkonenas (Antis Kaikonenas) liepą prisiėmė įsipareigojimus NATO, jog jie nesieks „apribojimų ar nacionalinių išlygų“, jei Suomija bus priimta į Aljansą.

Tai, pasak suomių žiniasklaidos šaltinių, reiškia, kad NATO branduoliniai ginklai galėtų būti gabenami per Suomijos teritoriją arba būti joje dislokuoti, taip pat nebūtų taikomi draudimai steigti NATO bazes Suomijos teritorijoje.

Kalbant apie branduolinį ginklą, mes šio klausimo Suomijoje dar neaptarėme.

Turkijos prieštaravimai

Gegužę Suomija ir Švedija drauge pateikė paraiškas įstoti į NATO, po Rusijos invazijos į Ukrainą nutarusios atsisakyti ilgametės nesijungimo prie karinių blokų politikos. 

Helsinkio ir Stokholmo narystės NATO dokumentus jau ratifikavo 28 iš 30 NATO narių, to nepadarė tik Vengrija ir Turkija.

Budapeštas sprendimą žada priimti dar šiemet, tuo metu Ankara tikslių datų neįvardijo.

Turkija kaltina šias dvi šalis, ypač Švediją, teikiant prieglobstį kurdų kovotojams iš uždraustos Kurdistano darbininkų partijos.

Pasak S. Niinisto, Ankarai daugiau problemų kelia Stokholmas, o ne Helsinkis, tačiau jis pabrėžė, kad Helsinkiui „labai svarbu eiti koja kojon su Švedija“.

Siekiant įtikinti Turkiją ratifikuoti Suomijos ir Švedijos narystę NATO, Ankaroje šią savaitę lankosi Aljanso vadovas Jensas Stoltenbergas, kitą savaitę planuoja atvykti ir Švedijos premjeras Ulfas Kristerssonas (Ulfas Kristersonas).

„Pažiūrėkime, ką tai atneš. (...) Esu optimistas, galiausiai Turkija ratifikuos mūsų narystę. Tikiuosi, kad tai įvyks kuo greičiau“, – sakė S. Niinisto.

Savo ruožtu Lietuvos prezidentas Gitanas Nausėda teigė, kad ratifikavimo procesas „negali būti vienodas visose šalyse“.

„Liko tik dvi šalys. Manau, kad ratifikavimas neturėtų užtrukti be galo ilgai“, – sakė Lietuvos vadovas.

Ž. Gedvilos/BNS nuotr.

Ragina spręsti pagal veiksmus

Anksčiau šią savaitę Lietuvoje apsilankęs Graikijos premjeras Kiriakas Micotakis (Kyriakos Mitsotakis) apkaltino Turkiją Ukrainos kare aiškiai nepasirenkant pusės.

„Turkija aprūpina Ukrainą ginklais, tačiau taip pat tenkina Rusijos ekonominius interesus“, – sakė Graikijos premjeras.

Jungtinės Valstijos ir ES spaudžia Ankarą laikytis sankcijų, kurias jos įvedė Maskvai dėl šios invazijos į Ukrainą.

Tačiau Turkijos prezidentas Recepas Tayyipas Erdoganas (Redžepas Tajipas Erdohanas) nesutinka ir siūlo savo šalį kaip neutralią vietą galimoms deryboms dėl paliaubų. Jis taip pat patvirtino įvairius susitarimus, dėl kurių eksporto į Rusiją vertė pastaraisiais mėnesiais išaugo daugiau nei dvigubai.

Tuo metu G. Nausėda penktadienį sakė, kad kalbant apie Ankarą reikia vertinti „ne retoriką, o konkrečius veiksmus“.

„Niekas negalėtų suabejoti, kad Turkija vaidina svarbų vaidmenį, stabdant Rusijos agresiją Ukrainoje. Tiek karine prasme, tiek ir sprendžiant humanitarines problemas“, – sakė G. Nausėda.

Kaip pavyzdį jis įvardijo humanitarinį koridorių Ukrainos grūdams išvežti.