„Šiandien buvo pristatytas pats projektas ir Nacionalinio saugumo komisija pritarė planui“, – po posėdžio sakė krašto apsaugos viceministras Žilvinas Tomkus.

„Artimiausiu metu (planas – BNS) pateks į Vyriausybės darbotvarkę ir labai tikimės, kad turint šį pritarimą mes patvirtinsime priemonių planą“, – pridūrė jis.

Lietuvos piliečių rengimo pilietiniam pasipriešinimui strategiją Seimas priėmė pernai gegužę.

„Plano tikslas – įgyvendinti nacionalinio saugumo darbotvarkę, susijusią su piliečių rengimu pilietiniam pasipriešinimui, kur keliamas tikslas – kurti atsparesnę, stiprios pilietinės valios visuomenę, turinčią žinių ir įgūdžių pilietinam pasipriešinimui“, – kalbėjo Ž. Tomkus.

Strategija numato, kad pilietinis pasipriešinimas yra svarbiausio Lietuvos gynybos principo – visuotinės gynybos – dalis.

„Priešintis agresijai ir okupacijai turi būti pasiryžęs kiekvienas pilietis, nepriklausomai nuo amžiaus ir gyvenamosios vietos, visos civilinės valstybės ir savivaldybių institucijos ir įstaigos, ūkio subjektai, visuomenė, piliečių bendrijos ir organizacijos“, – sakoma dokumente.

Strategijoje numatyta ugdyti atsparumą, pilietinę valią ir įgūdžius, kurie užtikrintų piliečių pasirengimą ir dalyvavimą atsakant į nacionaliniam saugumui kylančias grėsmes, priešintis agresijai ir okupacijai.

Anot viceministro, planas stiprins komunikaciją tarp valstybės institucijų ir visuomenės.

„Pagrindinės priemonės: tai yra tiek atskirų nuotolinių platformų sukūrimas, kur bus organizuojami mokymai pilietinio pasipriešinimo, mobilizacijos klausimais, civilinės saugos, pasirengimo ekstremalios situacijoms klausimais“, – sakė viceministras.

„Taip pat pilietinės pasirengimo tarnybos sudarymas, kur galės prižiūrėti ir įsitraukti į priemonių įgyvendinimą nevyriausybinių organizacijų atstovai, Lietuvos piliečiai“, – teigė Ž. Tomkus.

Išskirtinis vaidmuo pilietiniame pasipriešinime suteikiamas Lietuvos šaulių sąjungai. Plane nurodoma, kad ji rengiasi ir okupacijos sąlygomis organizuoja rezistencinį judėjimą.

Ž. Tomkaus teigimu, tikimasi, jog įgyvendinant strategiją suaugusių šaulių padaugės iki 10 tūkstančių.

Pilietinis ugdymas turėtų būti įtrauktas į formaliojo ir neformaliojo švietimo sistemą, nacionalinio saugumo ir krašto gynybos mokymas būtų privalomas pagrindinio ir vidurinio ugdymo programoje. Pasak dokumento, šiam mokymui reiktų užtikrinti tinkamą pedagogų rengimą, stiprinti jų kompetencijas, spręsti pedagogų trūkumo problemą pritraukiant buvusius karius ir pareigūnus.

Strategijoje taip pat numatoma stiprinti istorinės atminties įprasminimo iniciatyvas, skatinti kultūrinius projektus, skiepijančius pasididžiavimą Lietuvos valstybe.

Dokumente nurodomas siekis, kad piliečių, nusiteikusių ginti šalį ginklu, dalis nuo 44 proc., remiantis 2020 metais Krašto apsaugos ministerijos užsakytos apklausos duomenimis, augtų iki 60 proc. 2035 metais.

Atitinkamai bus siekiama, kad neginkluotame pilietiniame pasipriešinime dalyvauti nusiteikusių piliečių dalis didėtų nuo 54 proc. 2020 metais iki 70 proc. 2035 metais, o istorinės atminties įprasminimo renginiuose dalyvaujančių piliečių dalis atitinkamai kiltų nuo 37,6 proc. iki 46 procentų.

Norima, kad visuomenės dalyvavimas savanoriškoje veikloje augtų nuo 14,5 proc. (2019 metų Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos apklausos duomenys) iki 25 proc. 2035 metais.

„Įgyvendinus priemones apie 50 tūkst. gyventojų padidins kompetencijas dezinformacijos ir kibernetinio saugumo klausimais, daugiau nei 100 tūkst. įgis žinias apie pilietinį pasipriešinimą ir mobilizaciją“, – kalbėjo Ž. Tomkus.

Dalis politikų kritikavo Vyriausybę, kad pilietinio pasipriešinimo strategijos įgyvendinimo planas rengiamas pernelyg ilgai.