Įprastai parlamento posėdžiai yra atvirti ir transliuojami viešai. Vis dėlto Seimo statutas numato alternatyvą rengti ir uždarus posėdžius.

„Priimkim tokį sprendimą, kad organizuotume uždarą posėdį, kuriame būtų aptariami, patvirtinus darbotvarkę, ir grėsmių vertinimas, ir krašto apsaugos papildomo finansavimo poreikiai“, – valdybos sprendimą įgarsino Seimo pirmininkas Saulius Skvernelis.

„Preliminariai kovo 18 dienos, galbūt, Seimo vakarinis posėdis galėtų būti uždaras (...), kur kariuomenės ir krašto apsaugos ministerijos atstovai pristatytų grėsmių vertinimą ir antra dalis būtų poreikiai pagal karinį patarimą“, – sakė jis.

Seimo statute numatyta, jog uždaras posėdis išimties tvarka gali būti rengiamas Seimui nutarus arba to pareikalavus parlamento pirmininkui ar prezidentui.

Tokiu atveju be Seimo narių posėdyje gali dalyvauti tik specialiai į jį kviesti asmenys, posėdžių sekretoriato darbuotojai.

Be Seimo nutarimo nei Seimo nariai, nei kiti uždaro posėdžio dalyviai neturi teisės skleisti informacijos apie uždaro posėdžio turinį.

S. Skvernelis teigė, jog kariuomenės atstovai jį patikino esantys pasiruošę tokio posėdžio metu pristatyti aktualią informaciją, ją pateikiant sumažinus slaptumo ribą iki „Riboto naudojimo“.

Pasak parlamento vadovo, toks posėdis reikalingas matant prasidėjusias viešas diskusijas dėl Valstybės gynybos tarybos sprendimo per artimiausią penkmetį krašto apsaugai skirti nuo 5 iki 6 proc. bendrojo vidaus produkto.

Pagal Valstybės tarnybos ir paslapčių įstatymą, su įslaptinta informacija, žymima slaptumo žyma „Riboto naudojimo“, gali susipažinti visi Seimo nariai, kuriems tai būtina pagal vykdomas pareigas.

Tuo metu leidimus dirbti su įslaptinta informacija, žymima „Slaptai“ ir „Visiškai slaptai“, turi ne visi parlamentarai. BNS praėjusią savaitę Seimo kanceliarija nurodė, kad šiuo metu tokių yra 68.

Parlamento pareigybės, kurioms reikia turėti leidimą dirbti su slapta informacija, yra nustatytos Seimo pirmininko potvarkyje.