Seimo Nacionalinio saugumo ir gynybos komitetas pirmadienį bendru sutarimu pritarė tokiam pasiūlymui, kurį kaip kompromisinį pasiūlė Žmogaus teisių komitetas (ŽTK). Jis bus teikiamas svarstyti Seimui antradienį per plenarinį posėdį.

„Yra teisūs ir nacionalinio saugumo apsektą keliantys subjektai su Vidaus reikalų ministerija, ir dirbantys žmogaus teisių diskurso vardan. Tikriausiai tik balansu tarp teisės prašyti prieglobsčio ir nacionalinio saugumo interesų galėsime išgryninti tokį reguliavimą, kuris šiuos dalykus subalansuotų“, – per komiteto posėdį sakė ŽTK vadovas, Laisvės frakcijos atstovas Tomas Vytautas Raskevičius.

Komiteto siūlymas numato, kad į Lietuvos teritoriją būtų neįleidžiami tik tie užsieniečiai, kurie ketina kirsti ar kirto valstybės sieną tam nenustatytose vietose arba pažeidė valstybės sienos kirtimo tvarką, ir vis dar yra pasienio ruože.

Vidaus reikalų ministerijos (VRM) parengtame Valstybės sienos apsaugos įstatymo pataisų projekte buvo įrašyta, kad paskelbus valstybės lygio ekstremaliąją situaciją neteisėtai į šalį patekę užsieniečiai neįleidžiami neapibrėžiant, kurioje šalies vietoje jie sulaikomi.

Taip pat ŽTK siūlymu pritarta nuostatai, kad apibrėžiant išimtis, kuomet užsieniečiai įleidžiami į šalį, šiame sąraše būtų ne tik bėgantys nuo karinės agresijos asmenys, bet jiems kylančios grėsmės būtų apibrėžiamos plačiau – kaip ginkluoti konfliktai, taip pat „persekiojimo“ sąvoka papildyta, suvienodinant ją su Jungtinių Tautų pabėgėlių konvencija.

Apgręžimą įteisinančias pataisas dėl prieštaravimo tarptautinei teisei kritikuojantys žmogaus teisių gynėjai komiteto pirmadienį aprobuotą variantą vertina palankiau.

„Tas projektas ribotų galimybę kreiptis prieglobsčio, bet reikia sutikti, kad tai būtų žingsnis į priekį, palyginti su tuo, kas buvo siūloma VRM iki šiol. Tai neatitiktų  visiškai tarptautinės teisės prieglobsčio reglamentavimo, bet tai būtų geresnis sprendimas nei pirminis variantas“, – sakė Jungtinių Tautų Pabėgėlių agentūros (UNHCR) atstovė Lietuvoje Renata Kuleš.

Tai neatitiktų  visiškai tarptautinės teisės prieglobsčio reglamentavimo, bet tai būtų geresnis sprendimas nei pirminis variantas.

Jai pritarė ir NSGK posėdyje dalyvavusi Seimo kontrolierių įstaigos vadovė Erika Leonaitė: „Pozicija būtų panaši, kaip UNHCR, kad tas sušvelnintas variantas pilnai neatlieptų mūsų įsipareigojimų nei pagal tarptautinę, nei pagal Europos Sąjungos teisę, bet jis būtų geresnis nei pirminė versija“.

Valstybės sienos ir jos apsaugos bei Užsieniečių teisinės padėties įstatymų pataisas parengė Vidaus reikalų ministerija. Jomis siekiama įtvirtinti migrantų apgręžimą pasienyje, kuris pradėtas vykdyti vidaus reikalų ministrės įsakymu ir vėliau įrašytas į Vyriausybės nutarimą.

Įstatymų pataisomis norima įtvirtinti galimybę valstybės lygio ekstremaliosios situacijos ir nepaprastosios padėties metu neįleisti į šalį neteisėtai sieną kirtusių migrantų. Neįleidžiami būtų asmenys, ketinantys kirsti ar kirtę valstybės sieną tam nenustatytose vietose arba tam nustatytose vietose, tačiau pažeidę valstybės sienos kirtimo tvarką.

Pagal pirminį projektą, nuostata dėl apgręžimo būtų taikoma individualiai kiekvieno užsieniečio atžvilgiu, ji būtų netaikoma, kai siekiama užtikrinti užsieniečių, besitraukiančių nuo karinės agresijos, persekiojimo, patekimą ar humanitarinį patekimą į Lietuvos teritoriją.

Neįleidžiamiems užsieniečiams turėtų būti atliktas pagalbos poreikio įvertinimas. Jei būtų nustatyta, kad jos reikia, migrantams būtų suteikiama reikalinga neatidėliotina medicinos ar kita būtinoji pagalba.

Numatyta, kad pakeitimai, pritarus Seimui, įsigaliotų nuo birželio 1-osios dienos.

Kritikai sako, kad Lietuvos veiksmus apgręžiant migrantus atgal į Baltarusiją galima laikyti išstūmimais, kurie pažeidžia tarptautinę teisę. Vyriausybė apgręžimą teisine kalba įvardija kaip užsieniečio neįleidimą į Lietuvą, nors jie ir būna jau kirtę sieną.

VRM poziciją komiteto posėdyje pristatęs viceministras Vitalijus Dmitrijevas pabrėžė, kad pataisas ministerija teikia norėdama „atskirti įprastą migracijos procesą nuo instrumentalizuotos migracijos, kai tai daroma tyčia ir srautai nukreipiami tyčia“.

Užsieniečių teisinės padėties įstatymo pataisos taip pat leistų užsieniečiams pateikti prašymus suteikti prieglobstį, neatsižvelgiant į tai, ar jis į Lietuvą atvyko teisėtai ar neteisėtai.

Dar įstatymo projektu būtų panaikinama nuostata, kad prieglobsčio prašytojas gali būti sulaikytas, jeigu jis į Lietuvos teritoriją atvyko neteisėtai kirsdamas valstybės sieną.

Tačiau įstatyme dėl užsieniečių teisinės padėties liktų šiuo metu galiojanti nuostata, kad iki priimamas sprendimas įleisti migrantus į Lietuvą, jie laikinai apgyvendinami pasienio kontrolės punktuose, Valstybės sienos apsaugos tarnyboje, Pabėgėlių priėmimo centre ar kitose vietose, nesuteikiant teisės laisvai judėti Lietuvos teritorijoje.

Pastarieji pakeitimai siūlomi atsižvelgiant į Europos Sąjungos Teisingumo Teismo pernai metų sprendimą, jog Lietuvos teisės normos, nesuteikiančios galimybės neteisėtiems migrantams prašyti prieglobsčio ir leidžiančios juos sulaikyti vien dėl patekimo į šalį neteisėtai, prieštarauja Europos direktyvoms.

Taip pat paskelbus valstybės lygio ekstremaliąją situaciją dėl masinio užsieniečių antplūdžio į pasienio ruožą būtų galima patekti tik turint Valstybės sienos apsaugos tarnybos leidimą. Jo nereikėtų čia gyvenantiems, dirbantiems, vykdantiems ūkinę veiklą, vykstantiems magistraliniais, krašto ar rajoniniais keliais arba geležinkeliais.

Užpernai kilus migrantų antplūdžiui iš Baltarusijos, neteisėtai į Lietuvą patekę užsieniečiai pradėti apgręžinėti vidaus reikalų ministrės įsakymu.