Per krizę aimanavę, ir valdžioje buvusius dešiniuosius vanoję opoziciniai kairieji žadėjo socialinį teisingumą, o po rinkimų vos atėję į valdžią pažėrė pažadų apie atlyginimų kėlimą. Dosniai buvo pažadėta ir statutiniams pareigūnams, ir kultūros darbuotojams, ir kitiems iš biudžeto darbo užmokestį gaunantiems. Deja, realybė ta, kad kitų metų biudžete pažadai gerokai aptrupėjo arba pavirto miražu.

Apgauti jaučiasi ir ugniagesiai, ir bibliotekininkai, ir pensininkai. Valdžia rodo į Konstitucinį Teismą, kurio sprendimas verčia atkurti teisėjų ir valstybės tarnautojų darbo užmokesčius jau šiemet. Tik kaip tada suprasti kad ir Seimo pirmininkės žodžius apie solidarumą, kai valstybės kontrolierė kreipėsi į teismą dėl savo atlyginimo kompensavimo, kai pačios Loretos Graužinienės atlyginimas padidės bene dviem su puse tūkstančio? Ir visų kitų Seimo narių taip pat.

Liepą Konstitucinis Teismas (KT) paskelbė, kad dėl krizės labiausiai nukentėjo didžiausius atlyginimus gavę teisėjai, pareigūnai ir valdininkai, nes nuo jų algų nurėžta daugiausiai. Vyriausybė pranešė, kad vykdys KT sprendimą, tam numatė skirti ketvirtį mlrd. litų, todėl biudžete beveik neliko lėšų kitų biudžetininkų atlyginimams kelti.

Valdančiųjų valia valstybė dosni ne tik didesnes algas gavusiems biudžetininkams, bet ir Seimo nariams, ministrams, merams.

„Aš tikrai negalvoju apie save, aš galvoju apie kitus“, – sakė Ministras Pirmininkas Algirdas Butkevičius.

Premjero pareiginė alga nuo dabar 9193 litų gali ūgtelėti iki 11610 litų. Ministrų pareiginis atlygis – nuo 8482 litų iki 10710 litų. Eilinis Seimo narys gautų 8730 litų  vietoje dabar 6910 litų,

Komiteto pirmininko bazinė alga būtų 9765 litai , dabar – 7735 litai.

Šis vajus turėtų papildyti ir Seimo pirmininkės piniginę. Jos pareiginė alga nuo 9195 litų ūgtelėtų iki 11610 litų.

Žurnalistų klausinėjama, kaip vertina tokias krizės pabaigtuves Lietuvoje, Seimo pirmininkė ragina nekiršinti visuomenės.

„Nereikia spekuliuoti, nereikia kiršinti visuomenės. Ne vien tik politikams kils atlyginimai nuo sausio mėnesio“, – sakė Seimo pirmininkė L. Graužinienė „Žinių radijo“ laidoje „Pozicija“.

Pavasarį, po kelių rezonansinių žmogžudysčių, premjeras Butkevičius žadėjo policijai skirti daugiau lėšų, tačiau, matyt, tuos pažadus, užmiršo.

„Buvom nustebinti, kad pinigus planuojama skirti pasų blankams, kreditoriniams įsiskolinimams dengti ir t.t.“, – sako Nacionalinio pareigūnų profesinių sąjungų susivienijimo pirmininkas Vladimiras Banelis.

Į krūmus nėrė ir vidaus reikalų ministras Dailis Barakauskas. Dabar jis stumia savo pavaldinį aiškinti, kodėl pažadai užmiršti.

„Tai ką tie pareigūnai darys su tais atlyginimais, jeigu neturės su kuo važiuoti, su kuo skristi neturės, neturės ką pilti į bakus?“ – teigia vidaus reikalų viceministras Žimantas Pacevičius.

„Penkerius metus mums neišduodama uniforma ir avalynė, ji yra suplyšusi ir nežinia kada ji bus išduota, turėsim išieškoti per teismus“, – tikina Ugniagesių gelbėtojų profesinės sąjungos pirmininkas Saulius Džiautas.

Kultūros darbuotojai taip pat graudina, kad dar 2008-siais buvo patvirtinta trejų metų Kultūros ir meno darbuotojų atlyginimų didinimo programa, tačiau dėl krizės ji nevyko, vidutinė jų – vos tūkstantis litų. Dabartinė valdžia taip pat numatė trejų metų kultūrininkų algų kėlimo planą, bet jo vykdymui kitų metų biudžete pinigų nėra.

Tačiau valdantieji iškalbingai baksnoja į Konstitucinio Teismo verdiktą: mažas pajamas gaunantys biudžeto išlaikytiniai neturi tikėtis valdžios malonės. Tačiau Vyriausybė užmiršo kitą Konstitucinio Teismo įpareigojimą numatyti pensijų kompensavimo planą.

Dėl krizės kapojęs algas, dabar eks-premjeras Andrius Kubilius pastaruosius valdančiųjų veiksmus vadina protu nesuvokiamais.

„KT niekur nenurodė, kad premjero alga turi išaugti nuo Naujųjų Metų vos ne 2500 litų, o tiem patiem ugniagesiam arba bibliotekininkams nuliu“, – aiškina Seimo opozicijos lyderis A. Kubilius.

Finansų analitikė taip pat pabrėžia, kad Vyriausybė veikia be jokio plano.

„Didžiausias trūkumas viso šito reikalo, kad nebuvo numatyta aiškios programo.s Visa tai buvo galima daryti tam tikrais etapais, ištęsti kompensavimą per kelerius metus, per ketverius ar penkerius, apmastyti šaltinį. Ir tada gal nebūtų tokios priešpriešos ir pasipiktinimo. Šiandien yra lyg nuspręsta didinti algas elitui.Ir tas pažeidžiamiausias sluoksnis lieka labiausiai nuskriaustas.

Nepasitenkinimas neabejotinai gali tik didėti“, – tvirtina„Danske Bank“ vyresnioji analitikė Baltijos šalims Violeta Klyvienė.

Visuomenės apklausos rodo, kad didžiausią pasitikėjimą turi ugniagesiai gelbėtojai, o mažiausią – Tautos išrinktieji, tačiau Seimo nariai sau gali pasiskirti didesnes algas, o kasdien žmones gelbėjantieji valdžios žeminami, į tarnybą verčiami šlepsėti kiaurais batais.