- Milena Andrukaitytė, BNS
- Teksto dydis:
- Spausdinti
Atmindami sovietų okupacijos aukų atminimą, turime pareigą neleisti Rusijai perrašyti istorijos, sako Seimo pirmininkas Viktoras Pranckietis.
Parlamento vadovas savo kalboje per okupacijos ir genocido dienų minėjimą atkreipė dėmesį į Rusijos iniciatyvą atšaukti sprendimą, kuriuo ji pati prieš tris dešimtmečius buvo pasmerkusi Ribentropo-Molotovo paktą.
V. Pranckietis pažymėjo, kad tai buvo sąmokslas, kurio pagrindu buvo naikinamos valstybės ir tautos, o 1989 metais šio susitarimo neteisėtumą pripažino ir pati Sovietų Sąjunga, tačiau „šiandien bandoma tokius sprendimus revizuoti“.
„Mes turime pareigą neleisti pripažinti tokios revizionistinės ir revanšistinės politikos. Būkime verti savo pirmtakų, kad gedulas dėl okupacijos ir genocido aukų visada išliktų motyvacija ir viltimi tęsti“, – antradienį per sovietinės okupacijos, tremties metinių minėjimą Seime sakė V. Pranckietis.
Kalbėdamas apie trėmimus Seimo pirmininkas sakė, kad „šis istorijos tarpsnis yra mūsų tautos tragedija, kurios pasekmė – suluošinti gyvenimai, ir tūkstančiai aukų“.
„Gyvename su tuo, bet pamiršti – niekada. Tomskas, Irkutskas, Krasnojarskas, Tiumenė, iš viso 3327 vietos, į kurias buvo pasiųsti vagonai su vyrais, moterimis ir vaikais, tarp kurių ir mano pusbrolis 5-erių metų, 7-erių ir 8-erių metų pusseserės“, – kalbėjo V. Pranckietis.
Gyvename su tuo, bet pamiršti – niekada. Tomskas, Irkutskas, Krasnojarskas, Tiumenė, iš viso 3327 vietos, į kurias buvo pasiųsti vagonai su vyrais, moterimis ir vaikais.
Seimo Laisvės kovų ir valstybės istorinės atminties komisijos vadovas Arūnas Gumuliauskas sakė, kad minėdama trėmimų 80-ąsias metines, Lietuva nesiekia keršto, neapykantos, nenori „primesti kolektyvinės atsakomybės, būdingos tik totalitarinių režimų teisei“.
„Tačiau neturime teisės pamiršti tragiškų modernios Lietuvos istorijos faktų, nes privalome žinią apie juos perduoti ateities kartoms, kad šios žinotų bei vertintų nepriklausomybės praradimo ir atgavimo žmogiškąją vertę“, – pažymėjo komisijos vadovas.
1939 metų rugpjūčio 23 dieną Vokietijos ir Sovietų Sąjungos užsienio reikalų ministrai pasirašė nepuolimo sutartį – vadinamąjį Molotovo-Ribentropo paktą – ir slaptuosius protokolus.
Pagal juos, sovietai ir naciai Antrojo pasaulinio karo išvakarėse pasidalijo Baltijos šalis ir Lenkiją į įtakos sferas. Netrukus po pakto pasirašymo prasidėjo Antrasis pasaulinis karas, jo metu Baltijos šalys ir Lenkija buvo okupuotos.
Rusijos parlamente registruota iniciatyva atšaukti prieš tris dešimtmečius priimtą Ribentropo-Molotovo pakto pasmerkimą. Lietuvos užsienio reikalų ministras Linas Linkevičius tai yra pavadinęs bandymu klastoti istoriją.
Baltijos šalys šiomis dienomis mini sovietų pradėtus vykdyti trėmimus. Masiniai lietuvių areštai ir trėmimai į Sovietų Sąjungos gilumą, Sibirą prasidėjo 1941 metų birželio 14-ąją.
Lietuvos gyventojų genocido ir rezistencijos tyrimo centro duomenimis, per pirmąją okupaciją sovietai ištrėmė, nužudė, įkalino apie 23 tūkst. šalies gyventojų. Iš viso iki 1953 metų iš Lietuvos ištremta apie 130 tūkst. žmonių, dar apie 156 tūkst. lietuvių buvo įkalinta.
SUSIJĘ STRAIPSNIAI
-
Budrys: Lietuva neatmeta galimybės siųsti karių Kyjivui, jeigu jų būtų prašoma
Kyjivui paprašius Ukrainoje dislokuoti kai kurių Vakarų šalių, tame tarpe ir Lietuvos karius, šiuo klausimu būtų kalbamasi su sąjungininkais ir Lietuvos vėliava ten būtų, sako užsienio reikalų ministras Kęstutis Budrys. ...
-
Širinskienė: pakankamai realiai vertinu Žemaitaičio ultimatumą išeiti iš koalicijos6
Prie Demokratų sąjungos „Vardan Lietuvos“ prisijungusi Seimo vicepirmininkė Agnė Širinskienė mano, jog buvusio bendražygio, „Nemuno aušros“ pirmininko dar prieš šventes iškelti ultimatumai dėl g...
-
Seimas baigė pratęstą rudens sesiją
Seimas antradienį baigė pratęstą rudens sesiją. ...
-
Seimas priėmė rezoliuciją dėl Holokausto atminimo stiprinimo ir kovos su antisemitizmu4
Seimas antradienį pritarė rezoliucijai, kuria paminėjo svarbias Holokausto atminimo dienas ir įtvirtino įsipareigojimą kovoti su antisemitizmu, ksenofobija ir kitomis neapykantos formomis. ...
-
Trumpo inauguracijoje Lietuvos vadovai nedalyvaus3
Kitą savaitę vyksiančioje išrinktojo Jungtinių Valstijų (JAV) prezidento Donaldo Trumpo (Donaldo Trampo) inauguracijoje Lietuvos vadovai nedalyvaus. ...
-
Skvernelis: laisvadienio lapkričio 2-ąją gali nebelikti12
Į šventinių dienų sąrašą Sausio 13-ąją įtraukti siūlantis Seimo pirmininkas Saulius Skvernelis teigia, kad šiuo klausimu pirmiausia derėtų rasti bendrą parlamentarų sutarimą. Visgi, anot valdančiajai daugumai priklausančios...
-
Budrys: Pekinui būtų naivu tikėtis iš mūsų politinių nuolaidų dėl ambasados2
Užsienio reikalų ministras Kęstutis Budrys sako, jog Pekinui būtų naivu tikėtis politinių nuolaidų dėl ambasados Lietuvoje atkūrimo. ...
-
Seime – siūlymas išbraukti vieną nedarbo dieną
Seimo pirmininkui Sauliui Skverneliui pasiūlius į šventinių dienų sąrašą įtraukti Laisvės gynėjų dieną, Seimo liberalai nusitaikė į gegužės 1-ąją švenčiamą Tarptautinę darbo dieną. ...
-
Šimonytė „Teltonikos“ vadovo pareiškimus įvertino labai kategoriškai: girdėjau, jis religingas35
„Teltonikos“ įkūrėjui Arvydui Paukščiui užsimenant apie galimus buvusios Vyriausybės bandymus kenkti jo įmonių grupei, kadenciją baigusi premjerė Ingrida Šimonytė tikina – verslininko insinuacijos yra melas. Konservat...
-
Adamkaus medikai iš klinikų dar nepaleidžia
Buvęs Lietuvos vadovas Valdas Adamkus artimiausias dienas dar praleis Santaros klinikose, kur bus stebima jo sveikatos būklė, antradienį pranešė ligoninės administracija. ...