Už tokį konservatoriaus Jurgio Razmos pateiktą siūlymą antradienį balsavo 36 Seimo nariai, prieš buvo 37 ir susilaikė 17 parlamentarų.

Pertraukos buvo prašoma opozicinės frakcijos vardu, tad tokio balsų skaičiaus užteko sprendimui priimti.

Projektą dėl žemesnės rinkimų kartelės pateikė opozicinio Liberalų sąjūdžio atstovas Simonas Gentvilas. Pagal jo pataisas, partija mandatų gautų surinkusi ne mažiau kaip 4 proc. rinkėjų balsų, partijų koalicija – 6 proc. rinkėjų balsų.

Tačiau valdančiųjų „valstiečių“ atstovai pasiūlė kartelę leisti dar žemiau – iki 3 proc. partijoms ir 5 proc. koalicijoms.

Valdantieji pasisako už tokį barjerą, o pirminį projektą pateikę liberalai atsitraukia nuo savo siūlymo.

Šiuo metu partijos dalyvauja mandatų dalybose, kai daugiamandatėje apygardoje pasiekia 5 proc. kartelę, koalicijos – 7 proc. kartelę.

Lietuvos valstiečių ir žaliųjų sąjungos (LVŽS) lyderis Ramūnas Karbauskis sako, kad „daugelyje šalių, kurios yra pakankamai daug metų demokratinės valstybės, trys procentai yra dažna praktika“.

„Kai kuriose šalyse netgi išvis nėra kartelės. Lietuvoje mes turime demokratinę valstybę, jau pakankamai nemažai metų, mes galime sau leisti turėti mažesnį rinkimų barjerą, nei kažkada buvo nustatytas“, – antradienį Seime žurnalistams sakė R. Karbauskis.

Ties trijų procentų riba visuomenės apklausose balansuojantys „valstiečių“ koalicijos parteriai „socialdarbiečiai“ žada balsuoti už projektą. Jų lyderis Gediminas Kirkilas tvirtina, jog „kuo mažiau demokratiška šalis, tuo aukštesnė kartelė“.

„Yra daug ES šalių, kur išvis nėra kartelės, nes kartelė – tai įsikišimas į demokratiją“, – žurnalistams Seime antradienį sakė G. Kirkilas.

Į klausimą, ar kartelė žeminama iki 3 proc., nes „socialdarbiečiai“ nuogąstauja nepatenksiantys į Seimą, G. Kirkilas atsakė, jog partija „nuogąstauja dėl demokratijos“.

„Mes nuogąstaujam dėl demokratijos, nes jei aukšta kartelė, tų kitų partijų, nepraėjusių barjero, balsus susirenka beveik visus pirmą vietą užėmusi partija, reiškia, tie balsai neatstovauja (rinkėjams – BNS)“, – tvirtino G. Kirkilas.

Klausiamas, kodėl tokių pataisų neinicijavo būdami valdžioje, G. Kirkilas aiškino, jog pasikeitė situacija – dėl įstatymų pakeitimų tapo sudėtingiau įkurti partiją, reikiamą steigėjų skaičių padidinus nuo tūkstančio iki dviejų, sumažėjo „mirusių“ partijų.

„Buvo labai daug registruota partijų, buvo mažas narių skaičius sukurti partijai, dabar yra du tūkstančiai, todėl yra visiškai kitos sąlygos“, – teigė „socialdarbiečių“ vadovas.