Tai savo išvadoje konstatuoja projektą įvertinęs Seimo kanceliarijos Teisės departamentas.

Jo nuomone, svarstytina, ar konstituciniu įstatymu su rinkimų organizavimu ir vykdymu susiję santykiai turėtų būti reguliuojami taip detaliai ir smulkmeniškai, kaip siūloma Rinkimų kodekso patvirtinimo, įsigaliojimo ir įgyvendinimo konstitucinio įstatymo projekte.

Seimo teisininkų nuomone, dėl sudėtingesnės konstitucinio įstatymo keitimo tvarkos jame turėtų būti nustatytos tik svarbiausios rinkimų organizavimo ir vykdymo taisyklės, kuriomis būtų sureguliuoti reikšmingiausi rinkimų santykių aspektai.

„Mūsų nuomone, konstituciniu įstatymu nustačius svarbiausias rinkimų organizavimo ir vykdymo taisykles, detalus rinkimų ir su jais susijusių santykių reguliavimas galėtų būti įtvirtintas paprastuosiuose (ordinariniuose) įstatymuose, kuriuos galima lengviau pakeisti, o kai kurie klausimai galėtų būti sureguliuoti ir poįstatyminiu lygmeniu“, – sako Seimo teisininkai.

Jie pažymi, kad kodeksais yra sistemiškai reguliuojamos plačios visuomeninių santykių sritys, jie pasižymi teisinio reguliavimo kompleksiškumu ir išsamumu. Rinkimų kodeksas, teisininkų teigimu, vienintelis Lietuvos teisės sistemoje išsiskirtų iš kitų kodeksų aukštesne teisine galia.

„Visi Lietuvoje galiojantys kodeksai turi paprastojo įstatymo galią, taigi Rinkimų kodeksas vienintelis Lietuvos teisės sistemoje išsiskirtų iš kitų kodeksų aukštesne teisine galia, nors dėl procedūrinių teisės normų gausos rinkimų teisei yra būdingas dar didesnis detalumas nei kitoms kodifikuotoms teisės sritims. Dėl šių priežasčių svarstytina atsisakyti rinkimų teisės kodifikavimo konstitucinio įstatymo lygmeniu“, – patariama Teisės departamento išvadoje.

Joje nurodoma, kad pakeitus konstitucinių įstatymų sąrašą jame galėtų būti įrašytas, pavyzdžiui, Rinkimų pagrindų konstitucinis įstatymas, kuriuo būtų sureguliuoti tik patys reikšmingiausi rinkimų santykių aspektai (arba Rinkimų ir referendumo pagrindų konstitucinis įstatymas).

„Daugelį projekte siūlomų teisės normų, kuriomis būtų reglamentuojamas rinkimų organizavimo ir vykdymo procesas, būtų galima nustatyti paprastuosiuose įstatymuose (arba, juos kodifikavus, – paprastojo įstatymo galią turinčiame Rinkimų kodekse), kuriuos, prireikus, pakeisti būtų gerokai lengviau negu konstitucinį įstatymą“, – mano Teisės departamentas.

Abejojama VRK statuso iškėlimu  į konstitucinio įstatymo lygmenį

Seimo teisininkai turi abejonių dėl konstitucinio statuso suteikimo  Vyriausiosios rinkimų komisijos (VRK) įstatymui.

„Vyriausiosios rinkimų komisijos įstatymo kodifikavimas Kodekse (konstituciniame įstatyme) nebūtų konstituciškai pagrįstas ir neatitiktų ne tik rinkimų įstatymų, bet ir konstitucinių įstatymų paskirties. (....) Nei Lietuvos teisės tradicijoje, nei teisės sistemoje nėra pavyzdžių, kai įstatymus vykdančios valstybės institucijos statusas, uždaviniai, darbo organizavimo ir sprendimų priėmimo tvarka, veiklos garantijos ir kita būtų reglamentuojama konstituciniu įstatymu“, – sakoma išvadoje.

Jeigu VRK statusas, sudarymas, komisijos narių teisės, pareigos, veiklos garantijos ir kita būtų reglamentuojama Kodekse (konstituciniame įstatyme), ši komisija įstatymus vykdančių valstybės institucijų sistemoje, anot Seimo teisininkų, būtų vienintelė, kurios statuso ir veiklos reglamentavimas būtų iškeltas į konstitucinio įstatymo lygmenį.

Teisės departamentas atkreipia dėmesį, kad iškilus būtinybei pakeisti Kodekse (konstituciniame įstatyme) nustatytą teisinį reguliavimą, operatyviai to padaryti nebūtų įmanoma dėl sudėtingos konstitucinio įstatymo keitimo tvarkos, ir už pakeitimą turėtų balsuoti ne mažiau kaip 85 Seimo nariai.

Taip pat pažymima, kad Seimo galimybes pakeisti Kodekso nuostatas, reglamentuojančias VRK statusą, darbo organizavimą, ribotų ne vien konstitucinių įstatymų keitimo tvarka, bet ir tai, kad šių nuostatų nebūtų galima keisti visą rinkimų politinės kampanijos laikotarpį.

Politinių kampanijų finansavimo ir kontrolės teisinis reguliavimas būtų išskaidytas į atskirus konstitucinius įstatymus

Seimo Teisės departamentas pažymi, kad įsigaliojus Rinkimų kodeksui netektų galios Politinių kampanijų finansavimo ir finansavimo kontrolės įstatymas, kuriuo yra reguliuojami ne tik rinkimų politinės kampanijos, bet ir referendumo politinės kampanijos finansavimo ir jo kontrolės santykiai.

„Referendumo politinės kampanijos finansavimo ir jo kontrolės santykiai turėtų būti reguliuojami Referendumo konstituciniame įstatyme. Taigi politinių kampanijų finansavimo ir jo kontrolės teisinis reguliavimas būtų išskaidytas į atskirus konstitucinius įstatymus (Kodeksą ir Referendumo konstitucinį įstatymą). Šį teisinį reguliavimą būtų sunku pakeisti dėl sudėtingos konstitucinių įstatymų keitimo tvarkos ir jiems pakeisti reikalingos Seimo narių balsų daugumos (ne mažiau kaip 85 Seimo narių balsų)“, – sakoma Teisės departamento išvadoje.

Atsižvelgdami į tai, Seimo teisininkai siūlo „nekodifikuoti Politinių kampanijų finansavimo ir finansavimo kontrolės įstatymo nuostatų ir neišskaidyti šiame įstatyme nustatyto teisinio reguliavimo į atskirus konstitucinius įstatymus (Kodeksą ir Referendumo konstitucinį įstatymą)“.

Jie dar kartą akcentuoja, kad Politinių kampanijų finansavimo ir finansavimo kontrolės įstatymo nuostatas pakeisti būtų paprasčiau nei pakeisti Kodeksą pagal sudėtingą konstitucinių įstatymų keitimo tvarką.

Rinkimų kodeksas gali prieštarauti Konstitucijai?

Seimo teisininkų nuomone, Konstitucijai gali prieštarauti kodekso nuostatos, suteikiančios  teisę asmeniui, nedeklaravusiam savivaldybėje gyvenamosios vietos, rinkti tos savivaldybės tarybos narius. Prieštaravimą Konstitucijai  teisininkai mato ir dėl to, kad į rinkėjų sąrašą galėtų būti įrašytas asmuo, kurio deklaruota paskutinė gyvenamoji vieta buvo toje savivaldybėje, nepaisant to, kad jis ten negyvena ir nėra tos savivaldybės bendruomenės narys.

Teisininkai pažymi, kad pagal Konstitucijos 141 straipsnį ir oficialiąją konstitucinę doktriną draudimas būti renkamiems Seimo nariais ir Respublikos Prezidentu taikomas visiems tikrąją karo tarnybą atliekantiems asmenims. Pagal Krašto apsaugos sistemos organizavimo ir karo tarnybos įstatymą tikroji karo tarnyba yra privalomoji karo tarnyba, profesinė karo tarnyba, savanoriška nenuolatinė karo tarnyba, kariūnų tarnyba.

„Atsižvelgiant į tai, darytina išvada, kad Kodekso (...) dalis tiek, kiek joje nenustatyta, kad Seimo nariu ir Respublikos Prezidentu negali būti renkamas karys, atliekantis savanorišką nenuolatinę karo tarnybą ar kariūnų tarnybą, prieštarauja Konstitucijos 141 straipsniui“, – sako Seimo teisininkai.

Kodekse nustatyti VRK įgaliojimai duoti sutikimą patraukti kandidatą baudžiamojon atsakomybėn, suimti ar kitaip suvaržyti jo laisvę, Seimo teisininkų nuomone, prieštarauja Konstitucijai, kurioje  imunitetai yra nustatyti tik tam tikras pareigas einantiems asmenims.

Seimo teisininkų nuomone, prieštarauja Konstitucijai ir kodekso punktas, sudarantis prielaidas Vyriausiajai rinkimų komisijai „įstatymo nustatytais atvejais“ priimti sprendimus, kuriais būtų „pripažįstami“ Seimo nutarimų, priimtų jam įgyvendinant savo konstitucinius įgaliojimus, sukelti teisiniai padariniai, pvz., dėl Seimo nario įgaliojimų pripažinimo nutrūkusiais.

Tai, kad Vyriausioji rinkimų komisija įstatymo nustatytais atvejais galėtų ne vėliau kaip per 15 dienų pripažinti Respublikos Prezidento įgaliojimus nutrūkusiais nesuėjus terminui, Seimo teisininkų nuomone, irgi prieštarauja Konstitucijai.

Seimo Teisės departamentas, vertindamas Rinkimų kodeksą, turi pastabų ir dėl rinkėjų parašų rinkimų skaidrumo, jų papirkimo draudimą. Siūlomos nuostatos, jų nuomone, prieštarauja „Konstitucijai, demokratiškų, laisvų ir teisingų rinkimų, inter alia rinkimų proceso sąžiningumo ir skaidrumo, principams“.

Numatomas projekto pristatymas

Ketvirtadienį Rinkimų kodekso rengimo darbo grupei vadovavęs Seimo TS-LKD frakcijos seniūno pavaduotojas Andrius Vyšniauskas ketina pateikti Seimui  patobulintą Rinkimų kodekso versiją.

Seimui siūloma konstituciniu įstatymu patvirtinti Rinkimų kodeksą, kuris įsigaliotų 2022 m. rugsėjo mėn. 1 d.          

Jam įsigaliojus, netektų galios Seimo rinkimų, Prezidento rinkimų, Savivaldybių tarybų rinkimų, Lietuvos Respublikos rinkimų į Europos Parlamentą įstatymai; Vyriausiosios rinkimų komisijos, Politinių kampanijų finansavimo ir finansavimo kontrolės įstatymai.

Šių metų sausio 4 d. baigė darbą pernai kovo 17 d. Seimo valdybos sudaryta darbo grupė dėl rinkimų sistemų peržiūros.