„Lietuvos valstiečių ir žaliųjų sąjungos (LVŽS) frakcijos narės A. Širinskienės pasikartojantys veiksmai ir politinės iniciatyvos, kurios nuolatos prasilenkia ir su pamatiniais teisinės valstybės principais, ir su bendražmogiškos etikos standartais, diskredituoja Seimo reputaciją ir pasitikėjimą teisės viršenybės principu Lietuvoje. Todėl po jos eilinio teisiškai nepagrįsto bandymo riboti Seimo statute įtvirtintas opozicijos teises, raginame ją prisiimti atsakomybę ir trauktis iš Seimo Teisės ir teisėtvarkos komiteto pirmininkės pareigų bei pasirinkti darbui kitą komitetą“, - teigė M. Navickienė.

Pasak M. Navickienės, šią kadenciją matėme daugybę A. Širinskienės inicijuotų sprendimų, kurie pripažinti kaip neturintys nieko bendro su pamatiniais teisės ir demokratijos principais.

„Šia kadenciją A. Širinskienė plenarinių posėdžių metu yra balsavusi kitų Seimo narių (Aurelijaus Verygos ir Ramūno Karbauskio) balsavimo kortelėmis, ignoravusi Seimo Etikos ir procedūrų komisijos nutarimus, siūliusi įstatymo projektus, kurie įsigaliotų atgaline data, Teisės ir teisėtvarkos komitete priimdavusi sprendimus pažeisdama procedūras ir taip pažeidusi principą, kad iš neteisės negali kilti teisė, asmeniškai viešinusi ir skleidusi neteisėtai padarytus pokalbių garso įrašus. Tokie veiksmai bei sprendimai, prieštaraujantys pamatiniams teisės principams, diskredituoja svarbaus Seimo Teisės ir teisėtvarkos komiteto reputaciją“, - pažymėjo M. Navickienė.

Ji primena, jog penktadienį priimtu nutarimu KT pažymėjo, kad nepriklausomas ekspertinis įstatymo projekto įvertinimas yra viena iš priemonių teisėkūros kokybei užtikrinti, be kita ko, atliekant išsamų, objektyvų, nešališką Seime svarstomų įstatymų projektų vertinimą ir sudarant sąlygas Seimo nariams gauti ekspertų, kaip specialių žinių turinčių asmenų, nuomonę.

Be to, KT yra konstatavęs, kad Lietuva pagal Konstituciją yra pliuralistinė demokratija, kurios būtinas elementas yra parlamentinės opozicijos pripažinimas; Konstitucija suponuoja parlamento mažumos gynimą, minimalius Seimo opozicijos apsaugos reikalavimus.

Kaip ELTA jau skelbė, sausio 11 d. Seimas nutarė kreiptis į Konstitucinį Teismą, siekiant išsiaiškinti, ar Seimo Statuto nuostatos, reglamentuojančios ekspertinį teisės akto projekto įvertinimą, neprieštarauja Konstitucijai.

Už tokį Lietuvos valstiečių ir žaliųjų sąjungos frakcijos narės A. Širinskienės pateiktą nutarimo projektą balsavo 51 Seimo narys, prieš buvo 28, susilaikė 1 parlamentaras.

KT buvo prašoma nustatyti, ar Seimo Statute įtvirtintos normos, ta apimtimi, kiek jos riboja kiekvieno Seimo nario ar viso Seimo in corpore teisę išreikšti savo nepritarimą ekspertinio vertinimo užsakymui, taip pat teisę išreikšti savo pritarimą ar nepritarimą pateiktai ekspertų išvadai, kuri yra pristatoma Seimo posėdžio metu svarstant klausimą, neprieštarauja Konstitucijai, konstituciniam daugumos principui, nepaneigia Seimo kaip Tautos atstovybės funkcijos bei Seimo kaip Tautos atstovybės kolegialumo principo, taip pat neprieštarauja Konstitucijoje įtvirtintam laisvo Seimo nario mandato principui bei nepaneigia iš to kylančio Seimo narių lygiateisiškumo.

Seimo nariai taip pat KT prašė nustatyti, ar Seimo statute nustatyta norma, ypač ta apimtimi, kiek ji suponuoja mokamų ekspertinių paslaugų užsakymą, neprieštarauja iš Konstitucijos kylančiam reikalavimui tausoti valstybės turtą, jo nešvaistyti ir jį racionaliai tvarkyti.

Šiuo metu Statutas numato, kad „jeigu įstatymo projektu siūloma iš esmės keisti teisinį reglamentavimą (nustatyti, pakeisti arba panaikinti teisės subjektų teises arba pareigas, formuluoti tam tikrų sričių reformos kryptis arba raidos strategiją) ir pagrindinis komitetas arba ne mažiau kaip 1/5 Seimo narių (bet ne vėliau kaip 72 valandos po svarstymo pagrindiniame komitete pabaigos) paremia tokią iniciatyvą, nutarus pradėti projekto svarstymo procedūrą Seimo valdybos nustatyta tvarka užsakomas nepriklausomas ekspertinis teisės akto projekto įvertinimas.“ Statutas taip pat nustato, kad „ekspertinė išvada yra teisės aktą lydintis dokumentas, pristatomas svarstymų komitetuose ir Seimo posėdyje metu“.