Vyriausybės nutarimu priimtų taisyklių pakeitimus ministrų kabinetui pateikė Vidaus reikalų ministerija.

„Keičiant savivaldybių ribas, svarbiausias interesas – žmonių gyvenimo kokybės gerinimas. Todėl tokiais atvejais itin svarbu atlikti išsamią siūlomos reformos socialinę-ekonominę analizę, įvertinti jos pasekmes visoms gyventojų socialinėms grupėms. Taip pat dėl keičiamų ribų svarbi ir gyventojų nuomonė“, – ministerijos pranešime teigia ministrė Rita Tamašunienė.

Pagal priimtą projektą, Vyriausybei gavus siūlymą keisti savivaldybės ribas, turėtų būti vispusiškai įvertinami inicijuojamos reformos socialiniai ir ekonominiai padariniai, jos poveikis gretimų savivaldybių ir viso regiono plėtrai.

„Turės būti įvertinta, kad ne mažiau kaip 20 procentų savivaldybės biudžeto sudarys tos teritorijos gyventojų pajamų mokesčiai ir bendras savivaldybės gyventojų skaičius turės būti ne mažesnis kaip 10 tūkst.“, – rašoma pranešime.

Jame taip pat teigiama, kad Vidaus reikalų ministerija teiks Vyriausybei dokumentus dėl savivaldybių ribų keitimo tik tuo atveju, jeigu vietos gyventojų apklausoje dalyvavo daugiau kaip pusė gyventojų ir daugiau kaip pusė jų pasisakė už siūlomus pakeitimus.

Turės būti įvertinta, kad ne mažiau kaip 20 procentų savivaldybės biudžeto sudarys tos teritorijos gyventojų pajamų mokesčiai ir bendras savivaldybės gyventojų skaičius turės būti ne mažesnis kaip 10 tūkst.

Pasak ministerijos, šios nuostatos nebus taikomos korekciniams ribų pakeitimams, kai ribos dalina kaimus ar sklypus, arba priskiriami kaimai, kuriuose ne daugiau kaip 500 gyventojų.

Seimas gruodžio pradžioje pritarė Teritorijos administracinių vienetų ir jų ribų įstatymo pataisai, kuri numato, kad Vyriausybė galėtų teikti Seimui dokumentus dėl savivaldybių teritorijų ribų keitimo, kai atliktos ir kitai savivaldybei priskiriamos, ir likusios be dalies teritorijos savivaldybės dalies gyventojų apklausos.

Taip pat ir vienos, ir kitos savivaldybės teritorijos ne mažiau kaip pusė apklaustų gyventojų turėtų pritarti ribų perbraižymui, apklausoje turėtų dalyvauti per 50 proc. kiekvienos dalies gyventojų.

Pataisas inicijavo socialdemokratų parlamentarai Julius Sabatauskas ir Raminta Popovienė, Kauno miesto savivaldybės tarybai rugsėjį pasiūlius Vyriausybei inicijuoti dalies Kauno rajono seniūnijų prijungimą.

Kaunas norėtų išsiplėsti prijungiant Garliavos, Akademijos, Karmėlavos ir Lapių miestelius bei 95 kaimus, esančius šiose seniūnijose: Akademijos, Alšėnų, Domeikavos, Garliavos, Garliavos apylinkių, Karmėlavos, Lapių, Neveronių, Raudondvario, Ringaudų, Rokų, Samylų ir Užliedžių.

Kauno miesto valdžia teigia, kad taip gyventojai gautų kokybiškesnes paslaugas.Rajono, kuriam vadovauja socialdemokratai, valdžia tokiems planams griežtai priešinasi ir vadina tai manipuliacija.

Savivaldybių teritorijų keitimus teikia Vyriausybė, tam reikia ir Seimo pritarimo.