- Jadvyga Bieliavska, ELTA
- Teksto dydis:
- Spausdinti
Seimo LVŽS frakcijos narys, akademikas Eugenijus Jovaiša Seimui ketvirtadienį ketina pateikti Švietimo įstatymo pataisas, kuriomis siekiama, kad absolvento brandos vertinimas apimtų visą bendrojo ugdymo eigą – formalųjį ir neformalųjį švietimą.
Naujoji brandos įvertinimo sistema būtų sudaroma iš keturių dalių: egzaminų, mokymosi dalykų metinio vidurkio, baigiamojo darbo bei neformalaus švietimo pasiekimų.
Brandos aukščiausias balas siektų 100. Pasiekus ne mažiau nei 60 balų, mokinys gautų brandos atestatą, kuris suteiktų teisę tęsti mokslus aukštojoje mokykloje.
„Šie pakeitimai prisidėtų prie ugdymo kokybės, skatintų mokymosi motyvaciją, padėtų vertinti moksleivius ir pačiam įsivertinti renkantis profesiją, tęsiant mokslus kolegijose ar universitetuose. Naujoji sistema prisidėtų prie brandos vertinimo visapusiškumo“, – sako E. Jovaiša.
Anot akademiko, pastaraisiais metais Lietuvoje stiprėjanti neformaliojo švietimo programų plėtra ugdytinių kompetencijų lauką išplečia kur kas plačiau, nei esant tik formaliajam švietimui.
„Tačiau iki šiol brandos vertinime yra neatsižvelgiama į neformaliame švietime įgytas kompetencijas ugdantis meno, sporto, karo ir kitose mokyklose, dalyvaujant olimpiadose, konkursuose, būnant savanoriu ir panašiai. Duomenis apie reikšmingiausius mokinio pasiekimus, formalųjį švietimą papildančius ir neformalios veiklos rezultatus būtų tikslinga pradėti kaupti nuo pradinio ugdymo pakopos ir atspindėti brandos atestate: jo priede turėtų būti išrašytos pagrindinės formalųjį švietimą papildančios veiklos ir mokyklos. Tokiu būdu kito ugdymo etapo vertintojai turėtų išsamų vaizdą apie absolvento polinkius ir pasiekimus“, – pažymi E. Jovaiša.
Šie pakeitimai prisidėtų prie ugdymo kokybės, skatintų mokymosi motyvaciją, padėtų vertinti moksleivius ir pačiam įsivertinti renkantis profesiją.
Anot akademiko, naująją brandos vertinimo sistemą reikėtų įvesti ne anksčiau nei 2027 metais. Tai sudarytų galimybę mokiniams, jų tėvams ir mokyklai pasiruošti pokyčiams. Pavyzdžiui, 2022 metų aštuntokai žinos, kad kiekvienų metų vidurkiai 2027 metais bus vertinami.
„Tam pačiam laikui reikėtų nustatyti, kad sprendimus dėl stojimo į aukštąsias mokyklas priima pačios aukštosios mokyklos, kaip tai yra daugybėje Europos ir pasaulio valstybių“, – rekomenduoja E. Jovaiša.
Ekonominio bendradarbiavimo ir plėtros organizacijos (EBPO) ekspertų, analizavusių Lietuvos švietimo sistemą, rekomendacijose pažymima, kad Lietuvoje būtina diegti mokyklos vidinio vertinimo sistemą, kuri užtikrintų mokytojų rašomų pažymių palyginamumą tarp skirtingų mokyklų, prisidėtų prie patikimo mokinių pasiekimų vertinimo.
Europos Komisija taip pat parengė rekomendacijas Lietuvai dėl pasiekimų vertinimo kaitos, kur akcentuojama formuojamojo vertinimo diegimo Lietuvoje būtinybė, kaip sąlyga siekti geresnių mokinių pasiekimų.
SUSIJĘ STRAIPSNIAI
-
Apklausa atskleidė, kiek tautiečių nusivylė V. Blinkevičiūtės sprendimu atsisakyti premjerės posto8
Daugiau nei pusė gyventojų nusivylė socialdemokratų lyderės Vilijos Blinkevičiūtės sprendimu atsisakyti premjerės pareigų ir Seimo nario mandato, rodo BNS užsakymu „Vilmorus“ atlikta apklausa. ...
-
Apklausa: palankiausiai vertinamas prezidentas, stipriai krito V. Blinkevičiūtės populiarumas10
Prezidentas Gitanas Nausėda lieka palankiausiai vertinamu šalies politiku, stipriai krito socialdemokratų lyderės Vilijos Blinkevičiūtės populiarumas, rodo penktadienį paskelbta „Lietuvos ryto“ užsakymu atlikta „Vilmorus“...
-
Apklausa: populiariausia partija išlieka LSDP, išaugo „Nemuno aušros“ ir Liberalų sąjūdžio reitingai3
Seimo rinkimus laimėjusi Lietuvos socialdemokratų partija (LSDP) išlieka reitingų lydere, nors jos populiarumas kiek krito, tuo metu išaugo valdančiosios „Nemuno aušros“ ir opozicinio Liberalų sąjūdžio reitingai, rodo p...
-
G. Nausėda su paskirtuoju premjeru aptars kandidatus į ministrus1
Prezidentas Gitanas Nausėda penktadienį su susitiks su paskirtuoju ministru pirmininku Gintautu Palucku. ...
-
Vyriausybė su „Rheinmetall“ Vilniuje pasirašys dvi sutartis
Lietuvos Vyriausybės ir Vokietijos gynybos pramonės milžinės „Rheinmetall“ atstovai penktadienį Vilniuje pasirašys žemės sklypo būsimai gamyklai Radviliškio rajone nuomos bei 155 mm šaudmenų įsigijimo sutartis. ...
-
G. Landsbergis išreiškė palaikymą kartvelams, šalies valdžiai atidėjus narystę ES21
Sakartvelui paskelbus atidedant šalies narystę Europos Sąjungoje, į šią žinią sureagavo laikinasis Lietuvos diplomatijos vadovas Gabrielius Landsbergis. Jis išreiškė palaikymą pastarosios šalies žmonėms. ...
-
Birštono savivaldybės politikei „čekiukų“ byloje skirta bauda, atimta teisė eiti pareigas2
Birštono savivaldybės tarybos narei Romai Žentelienei Kauno apygardos teismas „čekiukų“ byloje ketvirtadienį skyrė baudą ir uždraudė eiti renkamas ar skiriamas valstybines pareigas. ...
-
L. Savickas dėl deportuojamų vietnamiečių: reikės išsiaiškinti, kaip dirba Migracijos departamentas5
Kandidatas į ekonomikos ir inovacijų ministrus Lukas Savickas sako, kad svarbu turėti lanksčią migracijos politiką, kuri siektų išlaikyti verslą kuriančius užsieniečius Lietuvoje, o ne taikytų griežčiausias sankcijas remdamasi formalumais....
-
M. Maldeikis įstojo į TS-LKD: man tai buvo svarbus žingsnis, todėl užtruko8
Antrai kadencijai į Seimą su Tėvynės sąjungos-Lietuvos krikščionių demokratų (TS-LKD) sąrašu patekęs Matas Maldeikis įstojo į konservatorių partiją. Apie tai ketvirtadienio rytą jis pranešė asmeninėje feisbuko paskyroje. ...
-
Š. Birutis apie S. Nėries gatvių pervadinimą: menininkai nėra politikai13
Kandidatas į kultūros ministras socialdemokratas Šarūnas Birutis kritikuoja Desovietizacijos komisijos ir Genocido centro direktoriaus sprendimus pervadinti Salomėjos Nėries vardo gatves, nukelti jos paminklą. ...