„Mokestiniai pakeitimai nėra susiję su gynybos finansavimu“, – trečiadienį Žinių radijui sakė S. Skvernelis.

„Vyriausybės programoje ir koalicijos susitarimuose įtvirtinta, kad bus peržiūra, kad būtų daugiau socialinio teisingumo, būtų teisingas apmokestinimas. Pavyzdžiui, progresiniais tarifais, nepriklausomai nuo pajamų ar veiklos rūšies“, – kalbėjo Seimo pirmininkas.

Pasak parlamento vadovo, Ministrų kabinetas turi iki kovo 10 dienos parengti ir į Seimą atnešti mokestinės sistemos peržiūros pasiūlymus.

„Laukiame, buvo sutarta, kad sausį bus politiniai aptarimai. Šiandien 29-oji diena, dar turime porą dienų, gal ir bus“, – sakė jis.

S. Skvernelis pabrėžė, jog mokestiniai pakeitimai turi būti priimti per Seimo pavasario sesiją: „Jei norime, kad ji būtų priimta ir įsigaliotų nuo kitų metų sausio 1 dienos.“

Mokestiniai pakeitimai nėra susiję su gynybos finansavimu.

„Laukiame ambicingos pavasario sesijos programos, bet programos turinį turi užpildyti Vyriausybė“, – kalbėjo Seimo pirmininkas.

Vyriausybės programoje progresiniais tarifais planuojama apmokestinti didžiausias pajamas, nepriklausomai nuo jų rūšies, o gyventojų pajamų mokesčio tarifą ketinama susieti su pajamų dydžiu, taip pat nepriklausomai nuo šaltinio.

Premjeras Gintautas Paluckas yra sakęs, kad mokesčių didinimas turėtų būti derinamas su lengvatomis investicijoms į inovacijas, o finansų ministras Rimantas Šadžius – jog mokesčių pakeitimais norima išlaikyti sistemos stabilumą.

Valstybės gynimo tarybai anksčiau sausį įtvirtinus siekį gynybos finansavimą 2026–2030 metais padidinti iki 5–6 proc. bendrojo vidaus produkto (BVP), šalies vadovai tikisi, jog didžiąją dalį papildomo lėšų poreikio bus galima užsitikrinti Europos Sąjungoje sutarus dėl bendro skolinimosi mechanizmo.

Taip pat siekiama užsitikrinti Europos Komisijos leidimą pažeisti fiskalinę drausmę, jeigu šalis narė savarankiškai skolinasi krašto apsaugai.

S. Skvernelis matytų galimybę atkurti anksčiau su Kinija buvusius santykius

Kinijai viliantis sugrąžinti dvišalius santykius į „įprastas vėžes“, Seimo pirmininkas S. Skvernelis sako, jog Lietuvos pozicija turėtų atitikti kitų Europos Sąjungos (ES) šalių.

„Pozicija – paprasta. Mes galim kalbėti apie diplomatinių santykių atkūrimą tokiu pat lygmeniu, kaip yra kitose ES valstybėse, laikytis tos pozicijos, kurios laikėmės iki ponios Ingridos Šimonytės Vyriausybės veiklos“, – trečiadienį Žinių radijui sakė parlamento vadovas.

Pasak jo, tai apimtų valstybės neskatinamą prekybą su Kinija, kai galimą rizikų vertinimą prisiimtų patys verslai. Taip pat, anot parlamento pirmininko, turėtų būti nubrėžtos aiškio raudonos linijos dėl Kinijos investicijų Lietuvoje.

„Apskritai, tų investicijų šalyje tikrai nereikia, o (reikėtų – BNS) atstatyti tą patį santykį, tai yra – turime galimybę turėti pozicijas tokias, kaip turi visos likusios 26 ES valstybės“, – sakė S. Skvernelis.

Apie Vilniaus ir Pekino santykių perspektyvas praėjusią savaitę komentarą paskelbė Kinijos misijos Europos Sąjungoje patarėja Fang Mei. Pasak jos,

„Dialogo durys visada atviros, o Kinija yra pasirengusi stiprinti bendravimą ir mainus su Lietuva pagarbos ir bendro požiūrio pagrindu bei ieškoti būdų įveikti dabartinę situaciją gerbiant „vienos Kinijos“ principą“, – teigė ji.

Naujoji Lietuvos Vyriausybė yra skelbusi apie ketinimus atkurti diplomatinį atstovavimą su Pekinu, bet pabrėžė nedarysianti politinių nuolaidų.

Lietuvos ir Kinijos santykiai pašlijo 2021 metais Vilniuje atidarius Taivaniečių atstovybę, nuo tada Pekinas šalyje sumažino diplomatinį atstovavimą ir, anot šalies pareigūnų, ėmėsi prekybos ribojimų.

Lietuvių ir anglų kalba Taipėjaus atstovybė Vilniuje pavadinta „Taivaniečių“, o kinų kalba pavadinime naudojamas „Taivano“ vardas.

Pekinas, kuris teigia, kad savivaldus Taivanas yra jo teritorijos dalis, apkaltino Vilnių „rimtai pažeidžiant vienos Kinijos principą“.

„Čia nematau, kad tokia sąlyga („Taivaniečių“ atstovybės pavadinimo keitimas – BNS) yra keliama. Jeigu kažkas dabar nori ieškoti sprendimų, tie sprendimai turi būti ieškomi iš to status quo, kuris dabar yra, čia jau nėra viešų derybų klausimas, kaip Užsienio reikalų ministerija nuspręs derėtis“, – kalbėjo S. Skvernelis.

„Tie sprendimai, kurie yra priimti, negali atnešti reputacijos žalos Lietuvos valstybei už savo priimtus sprendimus ir kitų partnerių pažeminti“, – pabrėžė jis.