Sociologės teigimu, tikėtina, kad 2020 metais vykstančiuose Seimo rinkimuose dominuos keturios politinės jėgos: konservatoriai, socialdemokratai, „darbiečiai“ ir „valstiečiai“, tačiau galutinį partijų išsidėstymą gali nulemti daugybė veiksnių.

Naujienų agentūros ELTA užsakymu rinkos ir viešosios nuomonės tyrimų kompanijos „Baltijos tyrimai“ atliktos apklausos duomenimis, 2019 metų lapkričio mėnesį pirmoje vietoje esančią Tėvynės sąjungą-Lietuvos krikščionis demokratus (TS-LKD) palaikytų 17,3 proc. respondentų (2018 metų lapkritį juos palaikė 20,2 proc.).

Palaikymas 2019 metais labiausiai išaugo Lietuvos socialdemokratų partijai (LSDP) ir Darbo partijai (DP): lapkričio mėnesį už antroje vietoje esančią LSDP balsuotų 13 proc. apklaustųjų (2018 m. – 9,2 proc.), o už trečiojoje vietoje įsitvirtinusią DP –  9,1 proc. (2018 m. – 6,1proc.).

Didžiausią reitingų nuosmukį šiais metais patyrė iš lyderių trejetuko iškritusi Lietuvos valstiečių ir žaliųjų sąjunga (LVŽS), kuriai šių metų lapkričio mėnesį paramą išreiškė 7,3 proc. respondentų (2018 m. – 15,2 proc.).

„Valstiečių“ reitingų kritimas

„Baltijos tyrimų“ vadovės Rasos Ališauskienės teigimu, LVŽS reitingai po rinkimų buvo labai aukšti – 2016 metų spalio mėnesį juos palaikė 36 proc. apklaustųjų. Anot sociologės, visgi įprasta, kad laimėjusios rinkimus partijos reitingai kadencijos pradžioje būna labai aukšti dėl didelių rinkėjų lūkesčių.

„Po rinkimų lūkesčiai yra labai dideli, o ta partija, kuri rinkimuose gauna daugiausiai balsų, paprastai būna tarp pirmaujančių (reitinguose – ELTA) ir ryškiai šoka į priekį. Bet tai turbūt žmogiškasis veiksnys, kad žmonės labai daug sudeda vilčių ir pakankamai greitai nusivilia“, – Eltai teigė R. Ališauskienė, akcentuodama, kad partijos reitingai neretai priklauso ne tik nuo partijos veiksmų, bet ir nuo rinkėjo psichologijos.

Anot sociologės, praėjus porinkiminiam laikotarpiui, labai daug kas priklauso nuo valdančiosios partijos veiksmų, komunikavimo bei opozicijos aktyvumo. Visgi, R. Ališauskienės teigimu, šiais metais „valstiečių“ reitingai krito sparčiau ir dėl to, kad vyko prezidento, savivaldos bei Europos Parlamento rinkimai, kuriuose „valstiečiai“ pasirodė nekaip.

„Pakankamai daug buvo ir visokių kritikuojamų bei skandalingų dalykų. Tie patys pralaimėti „valstiečių“ kandidato į prezidentus rinkimai, o ir savivaldoje bei Europos Parlamente nekaip pasirodė. Partijos nesėkmingas pasirodymas rinkimuose populiarumo jai taip pat neprideda. Vis dėlto rinkėjai labiau mėgsta laiminčius, negu pralaiminčius“, – sakė R. Ališauskienė.

„Baltijos tyrimų“ vadovė akcentuoja ir situaciją, kai per 2016 metų rinkimus į Seimą vienmandatėse apygardose neretai buvo balsuojama prieš „valstiečių“ konkurentą. Šie protesto balsai nebuvo lojalių rinkėjų balsai, todėl atsidūrusi valdžioje LVŽS juos prarado.

„Esmė, kad būtent šie žmonės nėra tokie lojalūs arba programiniai šios partijos šalininkai. Tai buvo daugiau atsitiktiniai balsuotojai, ypač,jei jie balsavo prieš kažką kitą. Būtent jų balsai ir nubyra. O tie, kurie balsavo už partijos sąrašą, jų apie pusę yra pasirinkę už šitą partiją balsuoti ir toliau. Taigi „valstiečiai“ vis tiek dalį senų, lojalių šalininkų išlaikys“, – prognozavo „Baltijos tyrimų“ vadovė.

„Sunku pasakyti, ar tai bus kaip dabar – apie 7 proc., ar apie 10 proc. iš visų rinkėjų. Bet turėkime omenyje, kad balsuoti ateina tik apie pusę rinkėjų, todėl tie 7 procentai pavirsta beveik 14 proc. Klausimas, kiek iš tų, kas dabar dar renkasi „valstiečius“, yra tikrai lojalūs, kurie visada už juos balsuoja, o kiek tokių, kurie tiesiog neranda kažko geresnio“, – sakė R. Ališauskienė. Pasak sociologės, labai daug kas priklausys nuo to, kas ves rinkimų į Seimą sąrašą.

Konservatorių rinkėjas lojalus, bet jiems sunku pritraukti balsų iš kitų partijų

TS–LKD ir toliau išlieka įsitvirtinę reitingų lentelės pirmoje vietoje. R. Ališauskienės teigimu, „konservatoriams“ pavyko pasididinti savo elektoratą.

Labai didelis skaičius lietuvių rinkėjų balsuos už bet ką, tik ne už konservatorius.

„Jie savo pastovų elektoratą pasididino, nes dar prieš porą metų jų pagrindinė problema buvo, kad už konservatorius balsavo dažniausiai pagyvenę žmonės ir du trečdaliai jų rinkėjų buvo vyresni negu 65 metų. Dabar (rinkėjų amžius – ELTA) išsilygino ir atsirado jaunimo, kuris palaiko juos“, – tikino sociologė.

„Rinkėjas tapo labiau atitinkantis visuomenės struktūrą, tik tiek, kad jų yra baigtinis skaičius. Prie konservatorių nesijungia atsitiktiniai rinkėjai, kurie yra nusivylę kažkokia kita partija. Konservatorių rinkėjas labiau disciplinuotas, žymiai lojalesnis, bet labai didelis skaičius lietuvių rinkėjų balsuos už bet ką, tik ne už konservatorius“, – sakė R. Ališauskienė.

Anot sociologės, dėl šios priežasties konservatoriai turi limitą rinkėjų balsų, kuriuos gali pritraukti. R. Ališauskienės teigimu, ateinančiuose rinkimuose TS-LKD bus sunkiausia vienmandatėse rinkimų apygardose.           

„Sunkiausia bus vienmandatėse, nes jeigu išeis į antrą turą konservatorius ir kurios nors kitos partijos atstovas, tai didelė tikimybė, kad rinkėjai, kurie balsavo ne už konservatorių pirmame ture, balsuos už tos kitos, dažnai net nelabai svarbu kurios, partijos atstovą“, – prognozavo sociologė.

DP ir LSDP susigrąžina „valstiečiams“ perleistus balsus

„Baltijos tyrimų“ vadovės teigimu, DP ir LSDP reitingų kilimas 2019 metais nėra netikėtas, nes šios partijos laikinai buvo praradusios rinkėjų dalį, kuri per praėjusius Seimo rinkimus balsavo už „valstiečius“.

„Šios abi partijos dalinasi tuos žmones, kurie iš dalies ir buvo jų rinkėjai, nes anksčiau ir „socdemai“, ir „darbiečiai“ turėjo daugiau balsų, tik vėliau dalis rinkėjų persimetė pas „valstiečius“. Dabar tiems rinkėjams, kuriems nebepatinka „valstiečiai“, artimiausios yra šitos dvi partijos“, – sakė R. Ališauskienė.

Visgi, pasak sociologės, dalis praėjusiuose Seimo rinkimuose balsavusių už „valstiečius“ ir jais nusivylusių rinkėjų ateinančiuose parlamento rinkimuose apskritai nedalyvaus.

„Persidalijimas vyksta. Dalis tų, kurie balsavo už „valstiečius“ ir nusivylė, visai neis į rinkimus. Nebūtinai visi staiga puls pas kažką bėgti, tiesiog gali būti, kad aktyvumo sumažės dėl nusivylimo. Bet vis tiek, kas balsavo už „valstiečius“, pas TS-LKD nepereina“, – sakė „Baltijos tyrimų“ vadovė.

„Persidalijimas vyksta. Dalis tų, kurie balsavo už „valstiečius“ ir nusivylė, visai neis į rinkimus.

DP aukštas pozicijas reitingų lentelėje sociologė aiškina ir partijos lyderio Viktoro Uspaschiko sugrįžimu.

„Tai viena didžiausių partijų pagal narių skaičių Lietuvoje. Faktas, kad partija ir išlaiko savo pozicijas. O kai prie partijos vairo grįžo Viktoras Uspaschikas, jis ir patraukė atgal tuos rinkėjus, kurie buvo pabėgę“, – tikino R. Ališauskienė. Anot jos, DP yra labai priklausoma nuo lyderio.

„Baltijos tyrimų“ vadovės teigimu, suskilus partijai rinkėjai labiau yra linkę balsuoti už senąją, o ne atskilusią partiją. Anot jos, puikus to pavyzdys – nuo LSDP atskilusi Lietuvos socialdemokratų darbo partija (LSDDP), susilaukianti gerokai mažiau palaikymo.

„Dauguma renkasi senąją, nenuskilusią partiją. Lygiai tas pats su liberalais. Liberalų taip pat yra kelios partijos. Rinkdamiesi kartais žmonės klysta, painiojasi, bet vis tiek daugiau palaiko Liberalų sąjūdį, o ne naujai susikūrusią partiją“, – aiškino sociologė. Ji taip pat patvirtino, kad dalinimasis į kelias panašias partijas kenkia, nes rinkėjai jas neretai supainioja, o jų balsai išsidalina.

Lyderių ketvertukas

R. Ališauskienės teigimu, labiausiai tikėtina, kad ateinančiuose 2020 metų Seimo rinkimuose dominuos keturios partijos: TS–LKD, LSDP, DP bei LVŽS. Visgi „Baltijos tyrimų“ vadovė yra įsitikinusi, kad šio ketvertuko išsidėstymas gali priklausyti nuo daugybės veiknių. Nepaisant to, sociologė akcentuoja, kad vertinant šių metų tendencijas daugiausia šansų daugiamandatėje apygardoje turi konservatoriai.

„Visgi šio ketvertuko išsidėstymas priklausys nuo labai daugelio veiksnių. Pagal dabartinę padėtį vaizdas toks, kad pagal sąrašą TS-LKD geriausiai atrodo ir turi didžiausių šansų būti pirmi tarp sąrašų, o toliau persistumdymų gali būti labai įvairių“, – apibendrino R. Ališauskienė.