- Greta Zulonaitė, BNS
- Teksto dydis:
- Spausdinti
Siekiant spręsti ginčą su Prezidentūra dėl ambasadorių skyrimo, užsienio reikalų ministras Gabrielius Landsbergis sako matantis poreikį keisti įstatymą.
„Girdžiu kolegas kalbančius apie tai, kad galbūt įstatymo pataisos reikalingos. Aš manau, kad galbūt tai ir yra kelias, kuriuo reikėtų eiti“, – trečiadienį transliuotame interviu portalui „Delfi“ sakė G. Landsbergis.
„Mes esame tokioje tradiciškai nusistovėjusių normų pasaulyje, būtent kai kalbame apie užsienio politiką ir tai veikia. Jeigu yra pasitikėjimas, yra gera valia, jeigu pasitikėjimo ir geros valios nelieka, tada yra kelias reglamentuoti“, – pridūrė jis.
Taip ministras kalbėjo Prezidentūrai ir Užsienio reikalų ministerijai (URM) pastaruoju metu nesutariant dėl ambasadoriaus Lenkijoje skyrimo.
Lietuva ambasadoriaus Lenkijoje neturi nuo praėjusių metų rugsėjo pražios, kai baigęs kadenciją iš pareigų buvo atšauktas Eduardas Borisovas. Ambasadai šiuo metu vadovauja įgaliotoji ministrė Audronė Markevičienė.
G. Nausėdos patarėjas Frederikas Jansonas praėjusią savaitę pasiūlė keisti dabartinę ambasadorių skyrimo tvarką, kad valstybės vadovui būtų pateiktas ne tik URM pasirinktas, bet visi atrankoje dalyvavę diplomatai.
URM kanclerė Inga Černiuk teigia, kad šalies vadovui norint gauti visą atrankoje į diplomatinių atstovybių vadovus dalyvaujančių asmenų sąrašą, tektų keisti Konstituciją.
Jis tiesiog turėtų būti proporcingas ir galių pasiskirstymas čia irgi turi būti adekvatus.
G. Landsbergis nepatikslino, kaip siūlytų keisti ambasadorių skyrimo tvarką.
„Jis tiesiog turėtų būti proporcingas ir galių pasiskirstymas čia irgi turi būti adekvatus“, – sakė ministras paklaustas, ar įstatyme siektų numatyti prezidento galios sumažinimą.
Anot G. Landsbergio, nors pastaruoju metu daugiausia diskusijų kyla dėl ambasadoriaus Varšuvoje, jis taip pat priminė apie įstrigusią dabartinio ambasadoriaus Jungtinėje Karalystėje Eitvydo Bajarūno situaciją.
E. Bajarūnas sulaukus ambasados Londone darbuotojų kaltinimų dėl netinkamo elgesio, darbo sąlygų, G. Landsbergis sustabdė jo funkcijas ir iškvietė jį į Vilnių konsultacijoms. Prezidentas G. Nausėda šį sprendimą pavadino „pusiniu“ ir pažymėjo, kad jis nieko nesprendžia, o diplomatinę atstovybę mažiausiai pusmečiui palieka be vadovo.
Prezidentūra yra pareiškusi, jog sprendimo dėl jo likimo G. Nausėda nepriims, kol negaus nepriklausomo tyrimo išvadų. Tuo metu Vyriausybė ir URM teigia, jog galimybės atlikti kokį nors papildomą tyrimą nenumato teisės aktai.
„Net prezidento veto, kas jau turbūt yra stipriausias instrumentas, yra galimybė Seime jį atmesti, jeigu yra pakankamai tam balsų. Kitaip tariant, veikia atsvarų sistema. Šiuo atveju atsvarų sistemos nėra – prezidentas pasakė ir mes ambasadoriaus Londone neturime“, – teigė G. Landsbergis.
SUSIJĘ STRAIPSNIAI
-
Žiniasklaida: EP balsavime dėl Baltarusijos rinkimų Gražulis ir Tomaszewskis susilaikė
Trečiadienį vykusiame Europos Parlamento (EP) balsavime dėl rezoliucijos, raginančios nepripažinti sausio 26 d. vyksiančių Baltarusijos prezidento rinkimų, Lietuvos atstovai Petras Gražulis ir Waldemaras Tomaszewskis susilaikė, praneša LRT.lt....
-
ES, Lietuva ir Danija skirs 14 mln. eurų Ukrainos eurointegracijai
Europos Sąjunga (ES), Lietuva ir Danija trečiadienį pasirašė susitarimą dėl naujos 14 mln. eurų vertės programos, skirtos paremti Ukrainos eurointegraciją. ...
-
Paluckas: naujoji JAV administracija rimtai žiūri į dvišalį bendradarbiavimą
Lietuvos ministras pirmininkas Gintautas Paluckas tikisi, kad į Baltuosius rūmus sugrįžus Donaldui Trumpui (Donaldui Trumpui), santykiai su JAV administracija nesuprastės. ...
-
Paluckas: baltarusių „pasų“ iniciatyva kelia lygiagretaus teisinio reguliavimo riziką
Baltarusijos opozicijos iniciatyva spausdinti „pasus“ su lietuvišką Vytį primenančiu simboliu kelia alternatyvaus pilietybės teisinio reguliavimo riziką, teigia premjeras Gintautas Paluckas. ...
-
Po Žemaitaičio pareiškimų – Prezidentūros reakcija: sunku suvokti, kokios šalies koalicijoje jis yra
„Aušriečių“ lyderiui Remigijui Žemaitaičiui pareiškus, jog į Ukrainą verta važiuoti nebent norint pasimokyti korupcijos, Prezidentūra teigia, jog sunku suvokti, kokios šalies valdančiajai daugumai atstovauja tokiais pa...
-
Žemaitaičio Seimo nario priesaiką priėmęs KT pirmininkas: tokia yra pareiga
Po rinkimų paaiškėjus, kad į parlamentą pateko praėjusioje kadencijoje Konstituciją šiurkščiai pažeidęs Remigijus Žemaitaitis, viešojoje erdvėje diskutuota, ar Konstitucinio Teismo (KT) pirmininkas Gintaras Goda iš...
-
Žemaitaitis: neturiu ko važiuoti į Ukrainą
„Nemuno aušros“ lyderis Remigijus Žemaitaitis sureagavo į Seimo pirmininko Sauliaus Skvernelio raginimus Valstybės gynimo tarybos (VGT) sprendimais abejojantiems politikams susipažinti su įslaptinta informacija apie esamą saugumo situa...
-
Nepalaimino Petrauskaitės vizito į Dubajų: aiškinsis dėl įgaliojimų
Vasario pradžioje Seimo Tarpparlamentinių ryšių su Jungtinių Arabų Emyratais (JAE) pirmininkė socialdemokratė Modesta Petrauskaitė vyks į Abu Dabį, kur Vasario 16-osios proga susitiks su lietuvių bendruomene ir su JAE tarpparlamentine grupe r...
-
Paluckas sureagavo į Neringos mero siūlymą statyti tiltą į Kuršių neriją
Neringos merui iš naujo keliant idėją pastatyti tiltą į Kuršių neriją, premjeras Gintautas Paluckas tikina šiai idėjai nepritariantis. Anot jo, tai nebūtų racionalus sprendimas. ...
-
Latvijoje, Estijoje plinta dezinformacija apie sinchronizavimą, Lietuvoje to kol kas nėra
Latvijoje ir Estijoje pastarosiomis dienomis plintant dezinformacijai apie Baltijos šalių energetikos sistemos sinchronizavimą su kontinentinės Europos tinklais, Lietuvoje tokių atvejų kol kas nefiksuota. ...