Kovo pradžioje Sakartvelas oficialiai paprašė priimti jį į Europos Sąjungą netrukus po to, kai tai padarė su Rusijos invazija kovojanti Ukraina.

Susitikime su šalies premjeru G. Nausėda pasveikino Sakartvelą per trumpą laiką užpildžius antrąjį Europos Komisijos klausimyną ir žengus dar

vieną žingsnį link glaudesnės integracijos su ES.

„Lietuva remia Sakartvelo europinės ir euroatlantinės integracijos kelią  ir su didžiuliu nerimu stebi Rusijos bandymus neleisti Sakartvelui ir kitoms suverenioms valstybėms priimti savarankiškus sprendimus dėl jų šalių užsienio politikos krypties“, – pranešime spaudai sakė šalies vadovas.

Europos Komisija birželį turėtų pasisakyti dėl kandidatės statuso suteikimo Sakartvelui, Ukrainai ir Moldovai.

Net jei užsitikrins šį statusą, šalių lauks ilgas ir sudėtingas prisijungimo procesas. Joms teks įgyvendinti didelio masto reformas, kad atitiktų Bendrijos politinius ir ekonominius standartus.

2008 metų rugpjūtį Rusija surengė sausumos puolimą prieš Sakartvelą, kovojusį su prorusiškais separatistais Pietų Osetijos regione.

Po karo Sakartvelas liko padalytas, o Rusija pripažino Pietų Osetiją ir dar vieną separatistinį regioną – Abchaziją – nepriklausomomis valstybėmis ir dabar laiko jose savo karius.

Tiek Sakartvelas, tiek Ukraina yra pasirašę su ES asociacijos susitarimus.

G. Nausėda Davose taip pat susitiko su Europos bendradarbiavimo ir plėtros organizacijos (EBPO) generaliniu sekretoriumi Mathiasu Cormannu (Matijasu Kormanu).

Prezidentas padėkojo jam už organizacijos ryžtingą sprendimą pašalinti iš visų EBPO institucijų Rusiją bei Baltarusiją, teigiama pranešime.

„Šiandien turime kalbėti ne tik apie Rusijos agresiją Ukrainoje bei atsakomuosius civilizuoto pasaulio veiksmus, bet ir planuoti Ukrainos atstatymą bei pagalbą sugrąžinant šalį į plėtros kelią“, – sakė G. Nausėda.

„Tai, kad EBPO palaikė Lietuvos ir Lenkijos iniciatyvą steigti organizacijos biurą Ukrainai yra labai svarbu kalbant apie Ukrainos ateitį. Ekonominės plėtros ir bendradarbiavimo organizacija vaidins svarbų vaidmenį padedant atstatyti Ukrainą ir jos ekonomiką“, – pridūrė jis.

Anot Prezidentūros, G. Nausėda pakvietė EBPO generalinį sekretorių įvertinti galimybę jau artimiausiu metu atstovybę Ukrainai perkelti iš Paryžiaus į Kijevą.

Prezidentas pabrėžė, jog tai būtų svarbus moralinis su Rusijos agresija kovojančios valstybės palaikymas.