- Saulius Jakučionis, BNS
- Teksto dydis:
- Spausdinti
Lietuvoje šią savaitę viešėjęs švedų gynybos ministras Peteris Hultqvistas (Peteris Hultkvistas) sako, kad galimus neramumus Baltijos jūros regione visos šalys turėtų spręsti kartu, nors kai kurios iš jų ir nepriklauso NATO.
„Jeigu kažkas nutiktų mūsų Europos dalyje, manome, kad visi mes būtumėme į tai įtraukti vienokiu ar kitokiu būdu. Todėl turime ruoštis situacijoms, kur mums reikės sąveikos, artimų kontaktų ir galimybių veikti kartu“, – interviu BNS sakė ministras.
Taip jis kalbėjo Baltijos jūros regione tvyrant nerimui dėl Rusijos, prieš maždaug ketverius metus aneksavusios Krymo pusiasalį ir pradėjus remti separatistus Rytų Ukrainoje.
Analitikai teigia, kad būtent Rusijos veiksnys paskatino švedus pastaraisiais metais vis pozityviau galvoti apie priklausymą NATO, nors šalies politikai ir nesiima inicijuoti svarstymų dėl narystės Aljanse.
Švedija glaudžiai bendradarbiauja su NATO taip pat nepriklausančia Suomija ir toliau laikosi tradicinės karinio neprisijungimo politikos – ji nepriklauso jokiems kariniams Aljansams ir pati nusprendžia, kada ir kur dalyvauti karinėse operacijose.
Visgi ši apie 10 mln. gyventojų turinti Europos Sąjungos šalis dalyvauja NATO Partnerystės taikos labui programoje ir, pavyzdžiui, siunčia savo karius į Aljanso misiją Afganistane. Be to, ji dalyvauja Jungtinių Valstijų vadovaujamoje koalicijoje prieš grupuotę „Islamo valstybė“, kur savo pajėgumus skiria ir NATO.
P. Hultqvistas teigė, jog nepaisant Švedijos nepriklausymo NATO bendradarbiavimas su kaimyninėmis šalimis yra būtinas, nes jis leidžia dar labiau kelti nacionalinių kariuomenių pajėgumus.
„Žiūrint iš karinio neprisijungimo perspektyvos, tai daryti galima. Mes nekeičiame savo karinės doktrinos“, – sakė ministras.
Klausiamas apie tai, ar Švedija suteiktų karinę pagalbą Lietuvai krizės atveju, jis tvirtino nenorintis spekuliuoti apie scenarijus, kuriems yra daugybė variantų.
„Tačiau svarbiausias dalykas dabar yra diskutuoti, ką Lietuva, Latvija, Estija, Suomija, Švedija, visos šios šalys gali daryti kartu šioje srityje. Ką mes galime padaryti, tai ruoštis, kad galėtume krizę suvaldyti kartu, tačiau taip pat pakeltume kartelę aukštyn tam, kad krizės scenarijus taip ir neišsipildytų“, – teigė P. Hultqvistas.
Į kariuomenę ragina šaukti moteris
Pernai Švedija surengė didžiausias pratybas Baltijos jūros regione per pastarąjį ketvirtį amžiaus. Mokymuose „Aurora“ dalyvavo apie 20 tūkst. karių iš Švedijos ir dar devynių šalių, įskaitant Lietuvą.
„Aurora“ buvo surengta panašiu metu, kaip ir Rusijos ir Baltarusijos organizuotos pratybos „Zapad“, kėlusios susirūpinimą regione dėl savo masto ir scenarijaus.
Švedų politikai sutiko padidinti išlaidas gynybai apie 900 mln. eurų, šalis taip pat įsigyja naujos ginkluotės. P. Hultqvistas teigė, jog šalis taip pat sustiprino povandeninių laivų paieškos pajėgumus po 2014 metų incidento, kai, įtariama, Rusijos laivas įsibrovė į Švedijos teritorinius vandenis.
2016-ųjų pabaigoje Švedija po 11 metų pertraukos sugrąžino karius į strategiškai svarbią Gotlando salą, o pernai lapkritį pranešė ketinanti už beveik milijardą eurų nusipirkti amerikietiškas ilgojo nuotolio oro gynybos sistemas „Patriot“.
„Pirmiausia, mūsų strategija yra tobulinti karinius pajėgumus nacionaliniame lygyje. Antra, turime bendradarbiauti su visomis kitomis šalimis, su kuriomis mūsų požiūriai sutampa“, – teigė P. Hultqvistas.
Jis taip pat sakė, jog pastaruoju metu gilėjanti Europos Sąjungos gynybos integracija nekelia problemų Švedijai kaip karinio neprisijungimo politikos besilaikančiai šaliai.
„Jeigu mes galime pasiekti ko nors (...), kad galėtume turėti geresnę ginkluotę ar mažesnes jos kainas... Tai yra nauda šalims narėms. Tai neturi nieko bendra su gynybos sąjunga ar kažkuo panašiu“, – kalbėjo gynybos ministras.
2017 metais Švedija paskelbė po septynerių metų pertraukos į kariuomenę grąžinanti šauktinius.
Šiemet tarnybą įvairiuose šalies daliniuose pradės 4 tūkst. jaunuolių, tačiau skirtingai nei Lietuvoje, čia karo prievolininkų sąrašuose atsidūrė ir vaikinai, ir merginos.
„Ateityje turėsime geresnes gynybines pajėgas, jeigu jose tarnaus abiejų lyčių atstovai, ir vyrai, ir moterys“, – tvirtino P. Hultqvistas.
„Palaikau tai šimtu procentų. Laikais, kuriuose gyvename, tai yra pats akivaizdžiausias dalykas, kurį turėtumėme daryti“, – pridūrė jis.
SUSIJĘ STRAIPSNIAI
-
G. Nausėda: daugiau priešų batai niekada nemindys Lietuvos žemės20
Šventinės salvės, iškilminga rikiuotė ir palaikymas Ukrainai – Lietuvoje paminėta kariuomenės diena. Karius ir žiūrovus sveikinęs prezidentas Gitanas Nausėda pabrėžė – virš Lietuvos kybant „tamsaus pavojaus i&...
-
Po skandalo dėl „Teltonikos“ – liūdnos išvados: niekas nežino, kaip išlipti iš biurokratų pelkės6
Niekas negali pasakyti, kaip išlaisvinti valstybę iš biurokratų pelkės. Naudos Lietuvai turinčios siekti valstybės įmonės ne tik nesusikalba, bet netgi konkuruoja. Stringa tiek daug projektų, kad lėtėja visos valstybės vystymasis. Akiv...
-
R. Motuzas nemano, kad K. Budriui reikėtų taikyti „atšalimo“ laikotarpį
Naujasis Seimo Užsienio reikalų komiteto (URK) pirmininkas Remigijus Motuzas nesutinka su opozicijos teiginiais, esą į užsienio reikalų ministro postą kandidatuojančiam prezidento vyriausiajam patarėjui Kęstučiui Budriui turėtų būti taikomas &bdq...
-
EP paskirta P. Gražulio neliečiamybės klausimo pranešėja, pristatymas gali įvykti kitąmet4
Europos Parlamente (EP) paskirta pranešėja europarlamentaro Petro Gražulio neliečiamybės klausimui, jo pristatymas gali įvykti kitąmet. ...
-
G. Nausėda: Rusijos veiksmai Juodojoje jūroje neigiamai veikia pasaulinį maisto saugumą
Vykstant į Ukrainos uostus ir grūdų saugyklas nukreiptiems Rusijos kariniams veiksmams, kyla pavojus aprūpinti visą pasaulį maistu, sakė prezidentas Gitanas Nausėda, nuotoliu dalyvavęs trečiajame Tarptautiniame maisto saugumo viršūnių susiti...
-
Seimo Ateities komiteto pirmininkas turės du pavaduotojus8
Parlamentarai svarstys Statuto pataisas, leisiančias Seimo Ateities komiteto pirmininkui turėti du pavaduotojus. ...
-
Valkatoms atrodo, kad tai yra daug: aktorius G. Savickas sureagavo į E. Gentvilo žodžius157
Politika ir humoras – ar tai suderinama? Politikai dažnai stengiasi ne tik spręsti valstybės reikalus, bet ir užmegzti ryšį su žmonėmis per juokelius. Tačiau tai, kas vieniems atrodo linksma, kitiems gali pasirodyti įžeidu ar net nederam...
-
G. Nausėda vetavo pataisais, kurios leistų siuntimus išrašyti privačių įstaigų medikams21
Prezidentas Gitanas Nausėda vetavo Seimo priimtas pataisais, siūlančias leisti siuntimus nemokamoms sveikatos paslaugoms išduoti ir įstaigų, kurios nepriklauso nacionalinei sveikatos sistemai, gydytojams. ...
-
L. Savickas: „Teltonikos“ atveju politikai nevykdė elementarios politinės vadybos11
Kandidatas į ekonomikos ir inovacijų ministro postą Lukas Savickas mano, kad „Teltonikos“ skandalas kilo dėl politinių vadovų nesugebėjimo užtikrinti politinės vadybos. Jo teigimu, jei „Teltonikos“ projektui būtų paskirtas ko...
-
N. Cesiuliui atsisakius posto VRM, pranešė, kada žada pristatyti naują pavardę1
Alytaus merui Nerijui Cesiuliui atsisakius tapti vidaus reikalų ministru socialdemokrato Gintauto Palucko Vyriausybėje, paskirtasis premjeras tęs pokalbius su kitais potencialiais kandidatais. Kaip Eltai teigė Lietuvos socialdemokratų partijos (LSDP) atst...