Tai konstatuota per trečiadienį vykusį Seimo Užsienio reikalų komiteto (URK) posėdį.

„Buvo vieninga nuomonė visų institucijų, kurios išduoda pasus ar registruoja, ar užsiima užsieniečių teisine padėtimi, kad pagal galiojančius Lietuvos teisės aktus, toks pasas ar dokumentas negali būti pripažintas“, – po komiteto posėdžio žurnalistams sakė URK pirmininkas socialdemokratas Remigijus Motuzas.

Anot jo, baltarusių opozicija į Lietuvos institucijas buvo kreipusis dėl numerių išdavimo šiems dokumentams, tačiau sulaukė neigiamo atsakymo.

„Ponios S. Cichanouskajos biurui buvo atsakyta, kad to padaryti iš tikrųjų neįmanoma“, – teigė politikas.

Komiteto pirmininkas pabrėžė, kad tiems baltarusiams, kurie čia gyvena ir kurių paso galiojimas baigėsi, Lietuva išduoda dokumentus, su kuriais jie gali keliauti.

„Šiandien išsiaiškinome, kad tas Baltarusijos pasas galioja gana ilgai, ir tokių žmonių (kurių užsienio pasas baigė galioti – BNS) nėra net šimto. Didesni skaičiai yra Lenkijos Respublikoje, kur gyvena 300 tūkst. pabėgėlių“, – sakė R. Motuzas.

Migracijos departamento duomenimis, šiuo metu leidimus gyventi Lietuvoje turi 57,5 tūkst. Baltarusijos piliečių.

Dalis jį atvyko Aliaksandro Lukašenkos režimui ėmus persekioti visus, kurie dalyvavo ar kaip nors prisidėjo, išsakė palaikymą 2020 metais po Baltarusijoje vykusių prezidento rinkimų išprovokuotoms masinėms demonstracijoms reikalaujant naujų, skaidrių ir demokratinių rinkimų.

Tarp jų buvo ir Baltarusijos opozicijos lyderė Sviatlana Cichanouskaja. Tokie baltarusiai pasibaigus jų asmens dokumentų galiojimui neturi galimybės grįžti į savo šalį ir išsiimti naują. 

„Sutarėme, kad Lietuvos valstybės institucijos toliau laikysis pozicijos, kad tai nėra teisinis dokumentas ir patars, kad jį spausdinant, išduodant į tai būtų atkreiptas dėmesys“, – konstatavo URK pirmininkas.

Kita vertus, jis atkreipė dėmesį, jog Lietuva negali uždrausti baltarusių opozicijai turėti simbolinių dokumentų.

„Žinome, kad tiek ponia S. Cichanouskaja, tiek čia gyvenantys baltarusiai yra tas laisvės simbolis (...). Daugumai iš jų iškeltos bylos ir jie turi problemų, negali grįžti į Baltarusiją, jiems turbūt tas simboliškas dokumentas su Vyčiu ar Pahonia, tuo laisvės simboliu, galbūt yra labai reikšmingas. Dėl to (tų „pasų“ – BNS) negalime uždrausti, o tik pasiųsti žinutę, kad tai nebus oficialus Lietuvos Respublikos dokumentas“, – kalbėjo R. Motuzas.

Baltarusijos opozicijos „pase“ pavaizduotas raitelis ant žirgo. Lietuvoje toks simbolis vadinamas Vyčiu, Baltarusijoje – Pahonia, abu jie kildinami iš to paties Lietuvos Didžiosios Kunigaikštytės (LDK) laikais naudoto herbo, tačiau kai kurie jų elementai skiriasi.

URK narys konservatorius Audronius Ažubalis apgailestavo, kad baltarusiai nusprendė tokiame dokumente naudoti šį simbolį.

„Aš galiu atsispausdinti sau pažymėjimą su įvairiausiais ženklais, bet tai manęs nepadarys nei kunigaikščiu, nei karaliumi. Šiuo atveju jis kaip ir bereikšmis. Kita vertus, kaip teisingai komiteto posėdyje pastebėta, toks ženklas ant dokumento tarnauja ne konsolidacijai Lietuvos su Baltarusijos demokratine opozicija, o supriešinimui“, – tvirtino jis.

Parlamentaro teigimu, oficialių Lietuvos institucijų neklausta, ar galima naudoti Vytį.

„Toks vienašališkas veiksmas kelia įvairiausių minčių. Pirmiausia, tai, kad elgesys nėra pakankamai pagarbus su ta valstybe, kurioje tie žmonės yra“, – kalbėjo A. Ažubalis.

Pasak jo, baltarusiai turi net senesnių valstybingumo ženklų už Vytį.

Baltarusiškų „pasų“ maketus socialiniuose tinkluose praėjusią savaitę paskelbė Baltarusijos opozicijos lyderė Sviatlana Cichanouskaja. Įraše ji taip pat dėkojo Lietuvos Vyriausybei „už paramą ir patarimus“.

Nors šis „pasas“ oficialiai nėra pripažįstamas kaip kelionės dokumentas, baltarusių opozicijos politikė sako šį klausimą nuolat kelianti susitikimuose su užsienio šalių politikais.