V. Čmilytė-Nielsen: labai norėtųsi, kad Ukrainai būtų atvertas kelias tapti pilnaverte ES nare

Seimo pirmininkė Viktorija Čmilytė-Nielsen tikisi, kad Ukraina netrukus galės tapti pilnaverte Europos Sąjungos (ES) nare. Anot jos, tai galėtų įvykti po to, kai pirmininkavimą ES Tarybai sausį perims Lenkija – arba po kelerių metų šią pareigą perėmus Lietuvai.

„Jau prieš kurį laiką žvelgdami į pirmininkavimo grafiką matėme atsiveriant svarbų galimybių langą, kuomet pirmininkauja Lenkija, o neužilgo pirmininkaus ir Lietuva. Labai norėtųsi, kad mūsų pirmininkavimo metu arba iš karto po to būtų atvertas kelias Ukrainai būti pilnaverte ES nare“, – pirmadienį Seime vykusioje spaudos konferencijoje kalbėjo V. Čmilytė-Nielsen.

Vilniuje viešintis Ukrainos Aukščiausiosios Rados pirmininkas Ruslanas Stefančukas antrino Seimo pirmininkei ir tikino, jog Kyjivas jau dabar balsuoja už ES reikalavimus atitinkančius teisės aktus.

„Turiu padėkoti visiems, kad Ukraina per labai trumpą periodą gavo kandidatės statusą ir pradėjo derybas su ES, tai yra visų mūsų bendra pergalė ir Lietuvos indėlis į tai yra labai didelis“, – kalbėjo R. Stefančukas.

„Kol Vengrija pirmininkauja, su kolegomis parlamento nariais darome namų darbus ir balsuojame už visus teisės aktus, kurie artina Ukrainą prie ES teisės aktų“, – akcentavo jis.

Pirmadienį vykusios Asamblėjos II sesijos metu Seimas ir Ukrainos Aukščiausioji Rada pasirašė pareiškimą, kuriuo Lietuva pritarė Ukrainos prezidento Volodymyro Zelenskio Pergalės planui.

„Labai svarbu, kad ne tik mūsų parlamentas, bet ir sąjungininkės šalys taip pat palaikytų šias iniciatyvas. Lietuva gali ir turi išlikti ledlaužiu telkiant tarptautinį palaikymą, telkiant koalicijas, taip, kaip darė visus šiuos metus“, – po sesijos kalbėjo V. Čmilytė-Nielsen.

„Mūsų bendras darbas, bendradarbiavimas parodė, kad Lietuva visada liks Ukrainos pusėje. Dabar, kai visas pasaulis laukia įvairių rinkimų pabaigos, labai svarbu yra dar kartą parodyti ryžtą palaikant Ukrainą. Tą šiandieną ir darome“, – akcentavo ji.

Savo ruožtu R. Stefančukas dėkojo už nuoseklią Lietuvos poziciją Ukrainos atžvilgiu.

„Noriu ypatingai padėkoti už tokią poziciją, kad tai tapo ne tik eilinis palaikymo liudijimas, tačiau ir svarbus politinis žingsnis, kuris rodo, kad bendrą pergalę matome kaip bendrą svarbiausią prioritetą“, – sakė jis.

Yra visiškai aišku, kodėl „Pergalės plano“ reikia dabar.

ELTA primena, kad praėjusią savaitę V. Zelenskis Ukrainos parlamente pristatė „Pergalės planą“, kurį sudaro penki punktai. Kitą dieną jis buvo pristatytas ir Briuselyje vykusiame Europos Sąjungos aukščiausiojo lygio susitikime

Tuomet Lietuvos vadovas Gitanas Nausėda teigė, kad V. Zelenskio parengtame „Pergalės plane“ numatyti elementai yra Vakarų partnerių nepadaryti darbai. Pasak jo, kol šie darbai nebus atlikti, tol Ukrainai pergalės nepasieks.

Pirmajame Pergalės plano punkte pabrėžiama Ukrainos pakvietimo į NATO svarba. Antrasis punktas yra susijęs su gynyba, trečiasis – su atgrasymu. Ketvirtasis plano punktas apima strateginį ekonominį potencialą, jame taip pat numatomas didesnis sankcijų spaudimas agresoriui, o penktasis punktas yra skirtas pokario laikotarpiui.

G. Landsbergis apie Ukrainos „Pergalės planą“: pakvietimas į NATO be išlygų yra saugumo garantija

Užsienio reikalų ministras Gabrielius Landsbergis akcentuoja, kad Ukrainos pakvietimas į NATO yra svarbiausia sąlyga, norint įgyvendinti praėjusią savaitę prezidento V. Zelenskio pristatytą „Pergalės planą“.

„Yra visiškai aišku, kodėl „Pergalės plano“ reikia dabar. (...) Akivaizdu, kad daugelyje Vakarų sostinių karo nuovargis yra pasiekęs tokias aukštumas, kokių Ukrainos kariai, matyt, sau niekada gyvenime neleistų. Tas nuovargis verčia ieškoti išeičių“, – pirmadienį vykusioje Lietuvos Seimo ir Ukrainos Aukščiausiosios Rados asamblėjos sesijoje kalbėjo G. Landsbergis.

„Dėl saugumo garantijų arba, kitaip tariant, pakvietimo į NATO. Saugumo garantijos yra, tai, kas yra svarbiausia Ukrainai – žinoti, kad kai nutils ginklai, kita diena bus saugi. (...) Manau, kad narystė turėtų būti be jokių išlygų, aiški, tokia pati, kaip ir kiekvienos kitos NATO valstybės narystė. Tai yra saugumo garantija“, – pabrėžė jis.

Pasak Lietuvos diplomatijos vadovo, Vakarų valstybės gali rasti resursų „Pergalės plane“ išskirtam ginkluotės prašymui.

„Ginkluotės prašymas yra aiškus ir logiškas. Jis skambėjo nuo pat pirmųjų karo dienų, kad Ukraina turi būti apginkluota tiek, kad galėtų apginti savo valstybę, savo žmones. Ši sąlyga nėra išpildyta. (...) Vakarai tikrai tai gali sau leisti“, – tikino G. Landsbergis.

„Daugeliui NATO valstybių draudimas atsišaudyti Ukrainai į tas vietas, iš kurių ji yra atakuojama, yra sunkiai suprantamas. Čia nereikia papildomų pinigų didelių – reikia politinės valios ir apsisprendimo, kad Ukraina turi laimėti, nes jei ji nelaimės, pralaimėsime mes visi“, – pabrėžė jis.

ELTA primena, kad praėjusią savaitę V. Zelenskis Ukrainos parlamente pristatė „Pergalės planą“, kurį sudaro penki punktai. Kitą dieną jis buvo pristatytas ir Briuselyje vykusiame Europos Sąjungos aukščiausiojo lygio susitikime

Tuomet Lietuvos vadovas Gitanas Nausėda teigė, kad V. Zelenskio parengtame „Pergalės plane“ numatyti elementai yra Vakarų partnerių nepadaryti darbai. Pasak jo, kol šie darbai nebus atlikti, tol Ukraina pergalės nepasieks.

Pirmajame „Pergalės plano“ punkte pabrėžiama Ukrainos pakvietimo į NATO svarba. Antrasis punktas yra susijęs su gynyba, trečiasis – su atgrasymu. Ketvirtasis plano punktas apima strateginį ekonominį potencialą, jame taip pat numatomas didesnis sankcijų spaudimas agresoriui, o penktasis yra skirtas pokario laikotarpiui.



NAUJAUSI KOMENTARAI

Galerijos

Daugiau straipsnių